JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija pradėjo naują puolimą pasaulinio prekybos karo fronte. Aukščiausiajam Teismui atšaukus ankstesnius plataus masto tarifus ir taip apribojus prezidento įgaliojimus, Baltieji rūmai pasitelkė 1962 metų Prekybos plėtros įstatymo 232 straipsnį, numatantį veiksmus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. 2026 metų balandžio pradžioje D. Trumpas pasirašė dekretą, kuriuo nustatomi griežti apsauginiai muitai vaistams, importuojamiems patentuotiems preparatams, jų komponentams, taip pat atnaujinami tarifai metalurgijos produkcijai.
Tikrasis JAV priklausomybės nuo importo mastas
Oficialus prezidento proklamacijos paskelbimas pirmąkart atskleidė Maisto ir vaistų administracijos (FDA) statistiką, pagrindžiančią tokių griežtų priemonių įvedimą. Remiantis dokumentu, Vašingtonas dabartinę situaciją laiko grėsme ekonomikai ir gynybiniam pajėgumui: 53 proc. visų patentuotų vaistų Amerikos rinkoje atkeliauja iš užsienio. Aktyviųjų farmacinių ingredientų (vaistų žaliavos) padėtis dar kritiškesnė – pačiose JAV pagaminama vos 15 proc. viso būtino kiekio.
D. Trumpo dekreto esmė: muitai vaistams, ultimatumai ir terminai
Siekiant priverstinai grąžinti gamybos pajėgumus į Ameriką, dekretas nustato diferencijuotą muitų sistemą bei griežtus terminus verslui:
- 0 proc. garantija: Bendrovėms, pasirašiusioms susitarimą dėl kainų mažinimo ir gamyklų perkėlimo į JAV planą, taikomas nulinis muitas, teisiškai užfiksuotas iki 2029 m. sausio 20 d.
- Laikmatis iki 100 proc.: Įmonėms, kurios stato gamyklas, tačiau nepasirašė kainų susitarimo, bus taikomas pradinis 20 proc. muitas. Gamybą jos privalo perkelti per ketverius metus. Neįvykdžius šių įsipareigojimų, 2030 m. balandžio 2 d. tarifas automatiškai šoktelės iki 100 proc.
- Atgalinės baudos: Gamyklų perkėlimo planą privalės patvirtinti išorės auditas. Jei JAV vyriausybė nustatys, jog įmonė vykdo fiktyvias statybas, Prekybos departamentas įgis teisę pritaikyti 100 proc. muitą atgaline data už visą importo laikotarpį.
Naujieji muitų tarifai įsigalios dviem etapais: įslaptinto sąrašo bendrovėms – nuo 2026 m. liepos 31 d., o visiems likusiems pasaulio rinkos dalyviams – nuo 2026 m. rugsėjo 29 d.
Pagrindinės išimtys: generiniai ir lengvatiniai vaistai
Svarbi dekreto detalė – apsauginiai muitai taikomi išskirtinai tik inovatyviems patentuotiems preparatams (firminiams vaistams). Masinės gamybos generiniai vaistai ir biologiniai panašūs vaistai šiuo metu visiškai apsaugoti nuo šių sankcijų, jiems galioja nulinis tarifas, tad baziniai medikamentai nebrangs.
Be to, dokumente numatytas platus medicininių išimčių sąrašas. Nepriklausomai nuo gamybos šalies, nulinis tarifas taikomas šioms kategorijoms: retųjų ligų medikamentams (orfaniniams vaistams), ląstelių ir genų terapijos priemonėms, nevaisingumo gydymo preparatams, plazmos pagrindo terapijai, branduolinei medicinai, antikūnų ir vaistų konjugatams (onkologijai), apsaugos nuo cheminių ir biologinių grėsmių priemonėms bei veterinariniams vaistams.
Išskirtinės sąlygos sąjungininkams ir metalurgija
Pagrindiniams JAV politiniams sąjungininkams numatytos atskiros kvotos. ES valstybėms, Japonijai, Pietų Korėjai ir Šveicarijai nustatyta 15 proc. tarifo riba. Jungtinei Karalystei muitas sieks 10 proc. (su perspektyva jį sumažinti iki nulio).
Be farmacijos sektoriaus, dekretas įveda 50 proc. muitus importuojamam plienui, aliuminiui bei variui. Nuo šiol šis tarifas bus skaičiuojamas remiantis visa galutinio produkto muitine verte, o ne vien žaliavų dalimi. Jeigu užsieninė buitinė technika (pavyzdžiui, skalbimo mašina) daugiausia pagaminta iš plieno, jos importas korporacijoms atsieis gerokai brangiau.
Pasekmės ES verslui ir vartotojams
Europos korporacijoms naujasis dekretas reiškia milijardinius nuostolius bei logistikos grandinių griūtį. ES farmacijos milžinai atsidūrė kryžkelėje: susitaikyti su pelno praradimais dėl 15 proc. muito arba skubiai investuoti milijardus į amerikietiškų gamyklų statybas.
Norėdami kompensuoti finansinius praradimus didžiulėje Amerikos rinkoje, Europos farmacijos gigantai bus priversti ieškoti naujų pajamų šaltinių. Labai tikėtina, jog dėl to ES vidaus rinkoje pabrangs nauji patentuoti preparatai, o tai dar labiau pakurstys vartotojų infliaciją.
Pasekmės JAV verslui ir vartotojams
Nors D. Trumpas žadėjo sumažinti vaistų kainas per susitarimus su korporacijomis, praktikoje importo muitai tiesiogiai atsispindi prekių savikainoje. Gamyklų perkėlimas į JAV, kur darbo jėga brangesnė, taip pat smarkiai padidins išlaidas. Galiausiai patys amerikiečiai gali susidurti su kainų šuoliu – brangs ne tik užsienietiškos tabletės, bet ir iš importinio metalo surinkta buitinė technika.
Visgi prekybos karas neišvengiamai smogs galutiniams vartotojams abiejose vandenyno pusėse.
