JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, vertindama JAV ir NATO ryšius, paskelbė iš esmės peržiūrėsianti šalies vaidmenį Šiaurės Atlanto aljanse. Duodamas interviu britų leidiniui „The Telegraph“, Amerikos lyderis NATO pavadino „popieriniu tigru“ ir pareiškė svarstantis galimybę išstoti iš bloko. Santykiai smarkiai atšalo Europai atsisakius palaikyti karinę operaciją prieš Iraną, tačiau už šio fasado verda sudėtingas geopolitinis bei finansinis žaidimas.
Skilimo priežastys: JAV ir NATO, Hormūzo sąsiauris ir teisė
Formaliu krizės akstinu tapo Teherano sprendimas blokuoti Hormūzo sąsiaurį ir Europos atsisakymas pasiųsti ten savo karines jūrų pajėgas. Padėtis dar labiau paaštrėjo, Ispanijai bei Italijai uždraudus Amerikos karo aviacijai naudotis jų bazėmis smūgiams prieš Iraną. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio tokius veiksmus pavadino NATO pavertimu „vienos krypties eismo gatve“.
Tačiau Europos poziciją diktuoja ne tik baimė dėl galimos migracijos ar energetikos krizės. Remiantis tarptautine teise, Europos valstybės negali legaliai užleisti savo infrastruktūros puolamajai operacijai prieš suverenią šalį be Jungtinių Tautų mandato arba tiesioginio ginkluoto užpuolimo prieš NATO narę fakto (5-asis straipsnis).
Finansinis šantažas: D. Trumpo ultimatumo paradoksai
D. Trumpas iškėlė Europai griežtą sąlygą: teisę priimti sprendimus NATO išsaugos tik tos šalys, kurios padidins gynybos biudžetus iki 5 proc. BVP. (2025 m. birželį NATO valstybės susitarė, jog iki 2035 m. gynybos išlaidos privalo pasiekti 5 proc. jų BVP lygį. Iš šios sumos 3,5 proc. turėtų būti skiriama klasikiniams gynybos poreikiams, o 1,5 proc. BVP – kovai su terorizmu ir kariniams tikslams pritaikomos infrastruktūros plėtrai).
Būtent čia slypi ir pagrindinis loginis paradoksas: pats D. Trumpas tvirtina, esą Teheranas jau išsigando ir prašo paliaubų. Jeigu Amerikos maksimalaus spaudimo strategija suveikė net be Europos bazių, skubus aljanso ardymas dėl Irano klausimo atrodo ne kaip karinė būtinybė, o kaip pretekstas finansiškai pajungti Europą.
Teisiniai barjerai ir Pentagono pasipriešinimas
Net jeigu D. Trumpas priimtų radikalų sprendimą, formaliai išvesti JAV iš NATO būtų itin sudėtinga. Pagrindinė kliūtis – 2023 m. priimtas Rubio-Kaine’o įstatymas, tiesiogiai draudžiantis prezidentui denonsuoti narystę aljanse be dviejų trečdalių Senato pritarimo arba Kongreso akto. (NEWSROOM IN primena, jog šios priemonės iniciatoriais tapo dabartinis JAV valstybės departamento vadovas M. Rubio ir senatorius demokratas Timas Kaine’as. Pagrindinis įstatymo tikslas – užtikrinti JAV dalyvavimo Šiaurės Atlanto aljanse stabilumą bei užkirsti kelią galimam pasitraukimui be plataus politinio palaikymo).
Be to, 100 tūkst. karių dydžio Amerikos kontingento išvedimas iš Europos – tai dešimtis milijardų dolerių kainuojanti logistinė operacija. Biudžetą kontroliuojantis Kongresas gali tiesiog neskirti tam lėšų. Dar aršiau priešinsis JAV karinis-pramoninis kompleksas. Pentagonas ir ginklų lobistai uždirba milžiniškus pinigus iš NATO kariuomenių standartizavimo pagal amerikietiškus kalibrus bei techniką, todėl jie neleis administracijai sugriauti savo pagrindinės pasaulinės pardavimų rinkos.
Paslėptas sabotažas: kaip paralyžiuoti aljansą iš vidaus
Kongresui ar teismams užblokavus teisinį pasitraukimo kelią, Baltieji rūmai turi įrankių de facto įšaldyti NATO veiklą:
- 5-ojo straipsnio ignoravimas: Sutartis įpareigoja suteikti tik tokią pagalbą, kokią šalis laiko būtina. D. Trumpas vietoj karių gali apsiriboti humanitarinės pagalbos siuntimu.
- Žvalgybos stabdymas: Nutraukus žvalgybos duomenų mainus ir atšaukus karininkus iš Strateginės vadovybės, Europa neteks kosminės palydovinės paramos bei Pentagono logistikos.
- Sprendimų blokavimas: Amerikos ambasadorius gali vetuoti bet kokias bendras operacijas per Šiaurės Atlanto tarybos posėdžius.
Planas „B“ Europai: strateginė autonomija ir nuosava kariuomenė
Jeigu Vašingtonas išties nusiplaus rankas ir paliks Senąjį žemyną be apsaugos, Europa pereis prie scenarijaus, kuris jau seniai aptariamas Prancūzijoje bei Vokietijoje.
Pirmiausia, bus sparčiai kuriamos jungtinės Europos ginkluotosios pajėgos (prezidento Emmanuelio Macrono idėja), nepavaldžios JAV vadovavimo struktūroms. Antra, branduolinio skėčio vaidmuo, kurį anksčiau atliko Amerika, guls išimtinai ant Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos – vienintelių žemyno branduolinių valstybių – pečių.
Trečia, JAV atsisakymas ginti Europą lems milžiniškas lėšų injekcijas į vidinį karinį-pramoninį kompleksą. Europa gali smarkiai sumažinti amerikietiškos ginkluotės (naikintuvų F-35, sistemų „Patriot“) pirkimus ir susitelkti į nuosavus projektus. Taigi, D. Trumpo ultimatumas gali atnešti Vašingtono lūkesčiams priešingą rezultatą: vietoj nuolankaus, duoklę mokančio sąjungininko JAV gaus visiškai nepriklausomą bei ginkluotą Europos bloką, savarankiškai formuojantį savo saugumo politiką.
