JAV valstybės skola pirmą kartą viršijo 39 trln. dolerių

2026 m. kovo 18 d. duomenimis, JAV valstybės skola pirmą kartą istorijoje perkopė dar vieną psichologinę ribą ir viršijo 39 trln. dolerių. Skolinimosi tempai įgavo beprecedentį mastą – tai atidengia šalies finansų politikos prieštaravimus bei kelia nerimą dėl ateities kartų.

Ką JAV valstybės skola reiškia praktikoje?

Valstybės skola – toli gražu ne tik abstraktūs skaičiai finansų ministerijos skaitiklyje. Pasak Jungtinių Valstijų audito rūmų, spartus skolinimosi augimas atneša visiškai konkrečių ir skaudžių pasekmių tiek visai ekonomikai, tiek eiliniams piliečiams:

• Brangesnis gyvenimas iš kredito: Valstybė, skolindamasi vis daugiau, dėl šių pinigų konkuruoja finansų rinkose. Dėl to kyla būsto ir automobilių paskolų palūkanų normos, o stambūs pirkiniai amerikiečiams tampa sunkiau įperkami.
• Smūgis pajamoms: Rinkoje mažėjant prieinamų finansinių išteklių, įmonėms darosi vis sunkiau plėstis, o tai tiesiogiai lemia atlyginimų stagnaciją ar netgi jų mažėjimą.
• Infliacija: Skolų našta neišvengiamai virsta bazinių prekių bei paslaugų brangimu.

Pasak fondo „Peter G. Peterson“ pirmininko Michaelo Petersono, didžiausia šios situacijos tragedija ta, jog dabartiniai politikai milžinišką finansinę naštą perkelia ant ateities kartų pečių. Ekspertas prognozuoja, kad išlaikius tokius tempus, dar iki šių metų lapkritį vyksiančių Kongreso rinkimų skola gali perkopti 40 trln. dolerių ribą.

Kaip skola augo pastaraisiais metais?

Pastarųjų mėnesių chronologija primena žaibišką sprintą:

• 2025 m. rugpjūtis: 37 trln. dolerių.
• 2025 m. spalis: 38 trln. dolerių.
• 2026 m. kovas: 39 trln. dolerių.

Toks sprogstamasis augimas – kelių susikertančių didelio masto krizių bei politinių sprendimų rezultatas:

1. Donaldo Trumpo administracijos politika: Beprecedentis skolos dydis išryškina dabartinio kurso prieštaringumą. Viena vertus, plataus masto mokesčių mažinimo įstatymas smarkiai apkarpė biudžeto pajamas. Kita vertus – vyriausybė drastiškai padidino išlaidas gynybai ir imigracijos tarnybų finansavimui.
2. Geopolitiniai sukrėtimai: Karinės kampanijos reikalauja milžiniškų investicijų. Ryškus to pavyzdys – JAV įsitraukimas į karą su Iranu. Nacionalinės ekonomikos tarybos direktoriaus Kevino Hassetto skaičiavimais, šis konfliktas Vašingtonui jau atsiėjo daugiau nei 12 mlrd. dolerių.
3. COVID-19 pandemijos aidas: Kovai su pandemijos padariniais skirti plataus masto ekonomikos skatinimo paketai bei paramos programos padėjo tvirtus pamatus dabartiniam deficitui.

Didžiausių pasaulio skolininkių dešimtukai

Vertinant valstybės skolą absoliučiais skaičiais (JAV doleriais), antroje vietoje pasaulyje su dideliu atotrūkiu atsiduria Kinija. Priklausomai nuo metodologijos (ar įtraukiamos paslėptos regionų skolos), jos įsipareigojimai vertinami maždaug 14–18 trln. dolerių. Trečiojoje pozicijoje – Japonija (apie 10 trln. dolerių).

Svarbus niuansas: Ekonomistai dažnau skolą vertina ne absoliučiais skaičiais (kas pasiskolino daugiausia trilijonų), o pagal jos santykį su BVP (kiek skola slegia pačios šalies ekonomiką).

„Sunkiasvorių“ lyderiai (2025–2026 m. vertinimai pagal NEWSROOM IN):

• Įdomi detalė: Atkreipkite dėmesį į Japoniją ir Italiją. Tai vienintelės dvi valstybės, kurios sugebėjo patekti į abu sąrašus. Jos skolingos milžiniškas sumas absoliučia išraiška, o jų ekonomikos vos atlaiko šią naštą procentiniu santykiu. Tuo tarpu JAV, nepaisant beprotiškų 39 trilijonų, antrajame stulpelyje užima vos 11-ąją vietą (apie 120–125 proc. BVP), kol kas nusileisdamos gilias krizes išgyvenančioms besivystančioms šalims.
• Singapūras – unikali išimtis. Šalis turi didžiulę bendrąją skolą, tačiau valstybė šiuos pinigus skolinasi ne „pravalgymui“ (kaip daro dauguma šalių), o investicijoms per savo valstybinius fondus. Singapūras turi daugiau turto nei skolų, todėl bankrotas jam negresia.

Kam iš tiesų skolingos JAV?

Visuomenėje gajus mitas, esą Amerika tapo Kinijos „įkaite“, o Pekinas gali bet kurią akimirką sužlugdyti JAV ekonomiką pareikalaudamas grąžinti pinigus. Iš tiesų pagrindinis kreditorius – patys amerikiečiai. Visas valstybės skolos „pyragas“ padalintas į tris dalis:

• Saviems pensininkams ir valstybiniams fondams (~20–25 proc.). JAV vyriausybė reguliariai ima „gyvus“ pinigus iš Socialinio draudimo fondo ir „Medicare“ programų einamiesiems biudžeto poreikiams, mainais palikdama skolos raštelius.
• Savo Centriniam bankui, verslui ir piliečiams (~50–55 proc.). Didžiąją viešosios skolos dalį superka Federalinė rezervų sistema (kuri pati ir spausdina dolerius), Amerikos bankai, draudimo bendrovės bei privatūs pensijų fondai (kuriuose kaupiamos eilinių amerikiečių santaupos senatvei).
• Užsienio valstybėms (~20–25 proc.). Išorės kreditoriams priklauso tik penktadalis skolos. Pagrindinė turėtoja čia – ne Kinija, o Japonija (daugiau nei 1,1 trln. dolerių). Kinija užima antrąją vietą (700–800 mlrd. dolerių). Beje, pastaraisiais metais Pekinas sistemingai išparduoda JAV vertybinius popierius, siekdamas sumažinti priklausomybę nuo dolerio.

Paradoksai

Žvelgiant į lentelę, kyla logiškas klausimas: kodėl JAV ir Japonija, turinčios tokias bauginančias skolas, iki šiol nežlugo?

Klasikinis JAV nemokumas (defoltas) neįmanomas būtent dėl skolos „pyrago“ struktūros. Jei Vašingtonas atsisakytų apmokėti sąskaitas, jis pirmiausia privestų prie bankroto nuosavus pensijų fondus, palikdamas milijonus Amerikos pensininkų be santaupų.

Japonijos atveju užsieniečių dalis valstybės skoloje artėja prie nulio. Beveik 90 proc. šalies skolos išpirko Japonijos bankas ir patys japonų pensininkai (per milžiniškus vidaus fondus). Tokiu būdu vyriausybė tiesiog perkelia jenas iš dešinės tautos kišenės į kairę. Tai stabdo ekonomikos augimą (pinigai skiriami ne verslo plėtrai, o skolos aptarnavimui), tačiau patikimai apsaugo šalį nuo išorės sukrėtimų.