Šešių Europos Sąjungos valstybių koalicija pasiūlė paspartinti finansinės nepriklausomybės plano įgyvendinimą. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Ispanijos finansų ministrai išsiuntė oficialų laišką Eurogrupės vadovui Kyriakosui Pierrakakiui, prašydami skubiai paspartinti kapitalo rinkų reformą. Pagrindinis didžiausių bloko ekonomikų tikslas – sukurti suverenią visos Europos mokėjimų sistemą, įvesti skaitmeninį eurą ir visiškai atsikratyti JAV korporacijų „Visa“ bei „Mastercard“ monopolijos, taip apsaugant savo ekonominį suverenumą.
SIU: planas nacionaliniams barjerams panaikinti
Ministrų iniciatyvos pagrindas – nedelsiant įgyvendinti „Taupymo ir investicijų sąjungos“ (SIU, taip pat žinomos kaip „Kapitalo rinkų sąjunga“ arba CMU) projektą. Šiuo metu Europos verslas kenčia dėl susiskaldžiusių nacionalinių rinkų, o tai trukdo pritraukti finansavimą per akcijas ir obligacijas. Politikai reikalauja skubiai priimti Rinkų integracijos ir priežiūros priemonių paketą (MISP). Jų teigimu, ši teisėkūros reforma padėtų išspręsti tris strateginius uždavinius:
- Tarpvalstybinių barjerų panaikinimas. Investuotojai privalo gauti netrukdomą prieigą prie bet kurios bloko valstybės kapitalo rinkų.
- Operacinių išlaidų sumažinimas. Numatoma peržiūrėti pasenusias 2019 metų sekuritizacijos taisykles. Iš pradžių kurtos kaip apsauga nuo krizių, dabar jos tapo ekonomikos stabdžiu.
- Kapitalo telkinių plėtra. Įmonės įgis daugiau galimybių finansuoti prioritetines programas Europoje.
Kova dėl mokėjimų: skaitmeninis euras ir JAV infrastruktūra
Pati radikaliausia plano dalis susijusi su kasdienėmis operacijomis. 2025 metų Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, korporacijos „Visa“ ir „Mastercard“ kontroliuoja net 61 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis Europoje ir beveik 100 proc. tarptautinių pervedimų. Pirmaujančios ES valstybės šią visapusišką priklausomybę nuo JAV infrastruktūros vertina kaip tiesioginę grėsmę savo strateginei autonomijai.
Kaip ginklą prieš JAV monopoliją koalicija siūlo skubiai įvesti skaitmeninį eurą – ECB elektroninę valiutą. Apie šį žingsnį dar praėjusių metų vasarį užsiminė ECB vadovė Christine Lagarde.
NEWSROOM IN primena, jog dar 2020 metais ECB pradėjo mažmeniniams mokėjimams skirto skaitmeninio euro tyrimus. 2023 metais ES oficialiai ėmėsi skaitmeninio euro kūrimo darbų.
Iki 2025 metų pabaigos ECB privalo užbaigti valiutos dizaino kūrimo etapą. Šis procesas apima skaitmeninio euro taisyklių sąvado parengimą, naujosios valiutos teisinių ribų nustatymą bei platformos ir infrastruktūros tiekėjų atranką. Tikimasi, jog 2026 metais ES įstatymų leidėjai priims sprendimą dėl projekto teisinio pagrindo, o visavertis skaitmeninio euro paleidimas plačiajam naudojimui suplanuotas 2029 metais.
