Europos Sąjungos (ES) sankcijų įgyvendinimo pasiuntinys Davidas O’Sullivanas įspėja apie artėjantį Rusijos defoltą – esą pasikartos atšiaurus 1998-ųjų scenarijus. Interviu Vokietijos leidiniui „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ pareigūnas pažymėjo, jog kelerius metus trunkančios sankcijos visiškai nustekeno Rusijos ekonomiką, o visi makroekonominiai rodikliai signalizuoja pavojų. Mat Vladimiras Putinas bet kokia kaina bando toliau finansuoti karo mašiną, tad situacija biudžetui darosi nepakeliama.
Katastrofos simptomai: kodėl Rusijos defoltas tampa neišvengiamas
Europos Komisija (EK) fiksuoja spartų valstybės grimzdimą į gilią recesiją. Pramonės sektorius smarkiai įsiskolinęs – įmonės ėmė milžiniškas paskolas vien tam, kad įvykdytų karinius užsakymus. Dabar gamyklos tiesiog nepajėgia šių skolų grąžinti.
Dėl to bankų sektorius atsidūrė ant blogųjų paskolų tiksinčios bombos. D. O’Sullivanas išskyrė keturis pagrindinius artėjančios finansinės prarajos ženklus:
- Ūmus valstybės finansų deficitas.
- Nekontroliuojamas vidaus infliacijos šuolis.
- Ekonomiką smaugiančios Centrinio banko palūkanų normos.
- Masinis stambiųjų pramonės įmonių nemokumas.
Hemingvėjaus momentas ir paralyžiuojantis 1998-ųjų defolto poveikis
Airių diplomatas dabartinę situaciją palygino su vadinamuoju E. Hemingvėjaus momentu. Garsus rašytojas itin tiksliai aprašė bet kokio bankroto procesą: iš pradžių jis sėlina labai lėtai, o tada smogia staiga. Komisaras įsitikinęs, jog Rusijos finansinis modelis žlugs būtent pagal šį scenarijų. Tikslią galutinio kolapso datą nuspėti sunku, tačiau sistemos baigtis – nulemta.
Aukšto rango pareigūnas artėjančią katastrofą tiesiogiai prilygino praėjusio amžiaus pabaigos defoltui. Jo nuomone, gresianti Rusijos ekonomikos griūtis gali būti kur kas destruktyvesnė nei istorinis praėjusio amžiaus šokas.
Siekiant suprasti grėsmės mastą, NEWSROOM IN primena realius to istorinio nuosmukio padarinius. 1998 m. rugpjūčio 17 d. Rusijos vyriausybė ir Centrinis bankas oficialiai pripažino valstybės finansinį nemokumą. Valdžia atsisakė išmokėti lėšas pagal vidaus obligacijas ir įšaldė užsienio skolas. Šis žingsnis išprovokavo vieną skaudžiausių krizių naujausioje šalies istorijoje. Vos per pusmetį rublis nuvertėjo beveik keturis kartus. Plataus masto šokas akimirksniu paralyžiavo bankų sektorių ir visiškai sunaikino asmenines milijonų piliečių santaupas.
