Metinė euro zonos infliacija pasiekė 2,9 proc. – kol paprasti europiečiai priversti taupyti, investuotojai džiaugiasi atsiveriančiomis naujomis galimybėmis.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostatas” liepos 31 d. paskelbtais duomenimis, metinė infliacija euro zonoje liepą ūgtelėjo iki 2,9 proc., palyginti su 2,8 proc. birželį. Pagrindiniu pragyvenimo išlaidų augimo varikliu tapo energetiniai ištekliai – nauja įtampos banga Artimuosiuose Rytuose lėmė, kad energijos kainos euro bloko šalyse per metus šoktelėjo net 10 proc. Su šiais iššūkiais susiduria kiekvienas euro zonos gyventojas, tačiau smūgio piniginei stiprumas labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Sunkiausia situacija išlieka Lietuvoje (5,6 proc.), Bulgarijoje (4,1 proc.) ir Ispanijoje (3,8 proc.). Šiose valstybėse kainos parduotuvėse ir degalinėse kyla sparčiausiai, gerokai viršydamos regiono vidurkį.
Didžiausiose Europos ekonomikose – Vokietijoje (2,8 proc.) ir Italijoje (2,9 proc.) – infliacija svyruoja ties vidurkiu, tačiau vien per mėnesį užfiksuotas 0,9 proc. kainų šuolis Vokietijoje jau dabar juntamas perkant kasdienes prekes.
Santykinis stabilumas fiksuojamas Estijoje (2,0 proc.) ir Prancūzijoje (2,4 proc.). Šiose šalyse kainų kilimą kol kas pavyksta išlaikyti finansų reguliuotojų nustatytose tikslinėse ribose.
Euro zonos infliacija: komunalinės paslaugos vėl brangs
Skausmingiausiai liepą paspartėjusi infliacija smogė energetikos sektoriui. Vidutiniam namų ūkiui tai reiškia tiesiogines papildomas išlaidas už komunalines paslaugas ir degalus.
„Eurostatas” nurodo, jog liepą sparčiausiai per metus brango energija (10,0 proc., palyginti su 8,5 proc. birželį). Paslaugų kainos augo 3,3 proc. (birželį – 3,2 proc.), maisto produktų, alkoholio ir tabako – 1,2 proc. (birželį – 1,5 proc.), o neenergetinių pramoninių prekių – 0,9 proc. (birželį – 0,7 proc.).
Reguliuotojų reakcija: ECB ruošiasi rugsėjo sprendimui
Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį bazinę palūkanų normą greičiausiai padidins dar 0,25 proc. punkto – rinkos šio žingsnio tikimybę vertina apie 90 proc. ECB valdančiosios tarybos nariai Gediminas Šimkus iš Lietuvos ir Peteris Kazimiras iš Slovakijos jau užsiminė, jog dar vienas palūkanų didinimas yra „praktiškai neišvengiamas”, net jei infliacijos situacija trumpam stabilizuotųsi.
Paprastiems gyventojams šis sprendimas atneš tiesioginių finansinių padarinių. Paskolų turėtojų mėnesio įmokos išaugs iškart po rugsėjo sprendimo, skolintis taps brangiau, kils ir naujų sutarčių palūkanos. Vienintelis teigiamas aspektas – komerciniai bankai gali nežymiai kilstelėti palūkanas už gyventojų indėlius.
Finansų rinkų reakcija: ralis nepaisant rizikos
Nors eiliniai europiečiai baimindamiesi skaičiuoja būsimas sąskaitas už šildymą, akcijų biržų investuotojai „Eurostato” ataskaitą pasitiko su entuziazmu. Rinkoms papildomo pasitikėjimo įpūtė stiprūs tokių milžinių kaip „Microsoft”, „Infineon” ir banko „NatWest” ketvirtiniai veiklos rezultatai.
Paskelbus duomenis, euras JAV dolerio atžvilgiu pabrango iki 1,1520. Vokietijos akcijų indeksas DAX 40 pasiekė naujas istorines aukštumas ir peržengė 25 800 punktų ribą, Prancūzijos CAC 40 stiebėsi 0,9 proc., o Italijos FTSE MIB fiksuotas beveik 1 proc. priaugis. Puslaidininkių gamintojų bei IT bendrovių („Infineon”, „STMicroelectronics”) akcijos dėl dirbtinio intelekto bumo šovė į viršų 4–6 proc.
Rinkos į ateitį žvelgia optimistiškai – stabilus Europos šalių BVP augimas rodo ekonomikos atsparumą, todėl tikimasi, jog verslas pajėgs atlaikyti tiek naują palūkanų normų didinimą, tiek energijos kainų šuolį.