Nors „vokiškas punktualumas” ilgą laiką laikytas globaliu prekės ženklu bei idealaus ordino simboliu, Vokietijos geležinkelių keleiviams ši iliuzija dūžta susidūrus su „Deutsche Bahn” (DB) tvarkaraščių realybe. Praėjusiais, 2025 metais, ši bendrovė išmokėjo stulbinamą 156,1 mln. eurų sumą kompensacijoms dėl vėluojančių ir atšauktų reisų.
Interviu leidiniui Süddeutsche Zeitung (2026 m. kovo 16 d.) DB valdybos narys ir tarpmiestinių pervežimų padalinio vadovas Michaelis Petersonas pripažino, jog šios išmokos tapo itin sunkia finansine našta įmonei. Tiesa, nors suma buvo 41 mln. eurų mažesnė nei 2024 metais, ji vis tiek tris kartus viršija ikikrizinių 2019-ųjų rodiklius.
Kyla natūralus klausimas: kaip savo pedantiškumu garsėjanti tauta leido kilti tokiam logistikos chaosui?
„Deutsche Bahn” vėlavimų anatomija: kur dingo punktualumas?
Sumažėjusias išmokas, lyginant su 2024-aisiais, M. Petersonas aiškina paprastai: praėjusiais metais bendrovei pavyko išvengti masinių profesinių sąjungų streikų, anksčiau paralyžiuodavusių eismą visoje šalyje. Vis dėlto sisteminės problemos niekur nedingo:
- Infrastruktūros kolapsas. Garsieji Vokietijos geležinkeliai dešimtmečiais kentė dėl nepakankamo finansavimo. Šiuo metu koncernas priverstas skubiai vykdyti plataus masto statybos ir remonto darbus. Net ir vieno svarbaus ruožo uždarymas kelioms savaitėms sukelia domino efektą – griauna tvarkaraščius visoje šalyje ir neša milijoninius nuostolius.
- Išaugusios operacinės išlaidos. Infrastruktūra ne tik remontuojama, bet ir brangsta jos priežiūra. 2025 metais tolimojo susisiekimo traukinių padalinys už naudojimąsi geležinkelio keliais sumokėjo 300 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
„Deutschlandticket”: kaip pigus nuolatinis bilietas žlugdo greituosius traukinius
Be infrastruktūros problemų, galingą smūgį „Deutsche Bahn” pajamoms sudavė valstybės iniciatyva – bendro nuolatinio bilieto Deutschlandticket įvedimas.
Šis bilietas leidžia pigiai keliauti priemiestiniais traukiniais ir miesto transportu visoje šalyje, tačiau jis negalioja greituosiuose tolimojo susisiekimo traukiniuose (ICE ir IC). Būtent tai sukėlė netikėtų bei katastrofiškų padarinių DB verslo modeliui:
- Masinis klientų nutekėjimas. Bandydami sutaupyti, vokiečiai masiškai persėda iš patogių bei greitų ekspresų į lėtesnius regioninius traukinius. Dėl šios priežasties bendrovė tolimojo susisiekimo maršrutuose prarado net 15 mln. keleivių.
- Tušti vagonai. Greitųjų tolimojo susisiekimo traukinių užimtumas 2025 metais dramatiškai krito net 48 proc.
Galiausiai „Deutsche Bahn” atsidūrė užburtame rate: koncernas priverstas leisti šimtus milijonų eurų bėgių remontui (o tai sukelia vėlavimus bei lemia didžiules kompensacijas), tačiau kartu dėl pigių regioninių bilietų praranda mokus keleivius.