2025-aisiais Vokietija susidūrė su beprecedenčiu bepiločių orlaivių aktyvumu savo oro erdvėje. Virš strategiškai svarbių šalies objektų – nuo gynybos pramonės gamyklų iki tarptautinių oro uostų – užfiksuota daugiau nei tūkstantis įtartinų skraidyklių. Padėtis tapo tokia rimta, kad Berlynas priverstas formuoti specialius policijos padalinius ir keisti įstatymus, kad galėtų numušti šiuos „nekviestus svečius“.
Žvalgyba ar psichozė?
Federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) duomenimis, problemos mastas viršijo lūkesčius. Tarnybos vadovas Holgeris Münchas interviu leidiniui „Bild“ patvirtino, kad bepiločiai orlaiviai nuolat pasirodo virš zonų, kur pašaliniams įžengti griežtai draudžiama: tai kariniai poligonai, kuriuose apmokomi Ukrainos kariai, uostų infrastruktūra ir svarbiausios gynybos pramonės įmonės.
Kas valdo šiuos aparatus? H. Münchas ragina nepasiduoti paranojai: ne kiekvienas dronas yra „Kremliaus ranka“, o daugelis pranešimų pasirodo esą tik klaidingas pavojus ar mėgėjų išdaigos. Visgi faktai kalba patys už save: per metus policija nustatė apie šimtą operatorių, tačiau daliai jų pavyko pasprukti. Kai kuriais atvejais pareigūnai neabejoja, kad susidūrė ne su smalsiais mėgėjais, o su gerai pasirengusiais profesionalais.
BKA vadovo vertinimu, šių skrydžių tikslai yra dvejopi. Pirma – klasikinis šnipinėjimas ir žvalgybos duomenų rinkimas. Antra – psichologinis karas: bandymas Vokietijos gyventojams sukelti nesaugumo ir pažeidžiamumo jausmą tiesiog jų pačių namuose.
Atsakas: specialiosios pajėgos prieš kopterius
Reaguojant į grėsmę, sukurta nauja jėgos struktūra. Nuo 2025 m. gruodžio 2 d. Vokietijos federalinėje policijoje oficialiai pradėjo veikti specializuotas padalinys kovai su bepiločiais orlaiviais (BPO). Jis pavaldus elitinei 11-ajai valdybai, kuri kovoja su sunkiausiais nusikaltimais – nuo terorizmo iki šnipinėjimo.
Kol kas „dronų medžiotojų“ gretose – tik kelios dešimtys pareigūnų, tačiau planai ambicingi: pajėgas ketinama išplėsti iki šimtų kovotojų. Jie bus rengiami pagal specialiųjų pajėgų standartus ir ginkluojami „naujausiomis išmaniosios gynybos technologijomis“.
Reformas paspartino realūs incidentai. Spalį Miuncheno oro uosto darbas buvo paralyžiuotas pasirodžius dronams, o tai sukėlė chaosą ir skrydžių vėlavimus. Statistika neramina: du trečdaliai visų pastebėtų bepiločių skraidė būtent virš didžiausių šalies oro uostų.
Leidimas naikinti
Siekdama sistemos efektyvumo, Vokietijos vidaus reikalų ministerija steigia koordinacinį centrą – antiteroristinio štabo analogą, kuriame federalinės žemės ir centrinė valdžia galės akimirksniu keistis duomenimis.
Tačiau svarbiausias pokytis – teisinis. Šiuo metu Berlyne rengiamos Federalinės policijos įstatymo pataisos. Teisėsaugininkai pagaliau įgis teisėtą galimybę ne tik blokuoti signalą, bet ir fiziškai naikinti akivaizdų pavojų keliančius dronus. Tikėtina, kad šie įgaliojimai bus išplėsti ir Bundesverui, o oro uostų darbuotojai gaus papildomų išteklių oro erdvei saugoti. Laikai, kai policija galėjo tik stebėti danguje zvimbiančius šnipus, baigiasi.
