1989 m. lapkričio 9 d. amžinai įsirėžė į pasaulio istoriją kaip diena, kai sugriuvo apčiuopiamiausias ir grėsmingiausias Šaltojo karo simbolis – Berlyno siena. Šis esminis įvykis, taikių protestų ir politinių klaidų kulminacija, ne tik suvienijo miestą ir tautą, bet ir žymėjo bipolinės pasaulio tvarkos pabaigos pradžią Europoje.
Siena: 28 padalijimo metai
Rytų Vokietijoje (VDR) oficialiai vadinta „Antifašistine apsaugos siena“, Berlyno siena buvo pastatyta 1961 m. rugpjūčio 13 d. Ją statyti nurodė Rytų Vokietijos lyderis Walteris Ulbrichtas, gavęs Sovietų Sąjungos generalinio sekretoriaus Nikitos Chruščiovo pritarimą. Pagrindinė statybos priežastis buvo masinis piliečių bėgimas iš Rytų Vokietijos į Vakarus. 28 metus siena skyrė Berlyną į dvi dalis, tarnavusią kaip fizinė riba tarp Vakarų demokratijos (Vakarų Vokietijos) ir Rytų socialistinio bloko.
Iki 1989 m. tai buvo nebe tik betoninė užtvara, o sudėtinga sistema, besidriekusi apie 155 km. Ją sudarė iki 3,7 metro aukščio betoninės plokštės, metalinės tinklinės tvoros, sargybos bokštai, prieštankinės kliūtys ir mirtinai pavojinga „mirties juosta“.
Per visą sienos egzistavimo laikotarpį, įvairiais skaičiavimais, daugiau nei 140 žmonių žuvo bandydami pabėgti į Vakarų Berlyną.
Griūties katalizatoriai: nuo Prahos iki Leipcigo
Sienos griūtis nebuvo staigi. Ją lėmė metus augusi krizė VDR, kurią kurstė persitvarkymas (perestroika) SSRS ir Sovietų Sąjungos kontrolės silpnėjimas Rytų Europoje.
1989 m. vasarą ir rudenį tūkstančiai VDR piliečių ėmė bėgti į Vakarus per kitas socialistines šalis, tokias kaip Vengrija ir Čekoslovakija, kurios sušvelnino sienų kontrolę.
Rytų Vokietijos miestuose, ypač Leipcige ir Rytų Berlyne, įsibėgėjo taikus protesto judėjimas. Mitingai, įskaitant „Pirmadienio demonstracijas“ (Leipcige) ir masinę demonstraciją Aleksandro aikštėje lapkričio 4 d., reikalavo laisvės ir demokratinių reformų. Spaudimas Rytų Vokietijos valdžiai sustiprėjo, kai lapkričio pradžioje piliečiams buvo leista keliauti iš Čekoslovakijos į Vakarų Vokietiją.
Lapkričio 9 d. spaudos konferencija
Kibirkštimi, kuri uždegė saugiklį, tapo klaida SED Politbiuro spaudos konferencijoje 1989 m. lapkričio 9 d. vakarą. Politbiuro narys Günteris Schabowskis perskaitė naują, neaiškiai suformuluotą kelionių įstatymą, kuris turėjo leisti piliečiams kreiptis dėl išvykimo vizų.
Paklaustas, kada įstatymas įsigalios, Schabowskis, kuris nebuvo išsamiai peržiūrėjęs dokumentų, atsakė: „Kiek žinau, jis įsigalioja nedelsiant, be jokių atidėliojimų.“ Tai interpretuodamos kaip visišką sienų atvėrimą, Vakarų žiniasklaidos priemonės nedelsiant pranešė: „VDR atveria sieną!“
Po to šimtai tūkstančių Rytų Berlyno gyventojų, patikėję žiniomis, nedelsdami patraukė prie sienos kirtimo punktų.
Nakties euforija: siena griūva
Tūkstančiai žmonių susirinko prie kontrolės punktų, ypač prie Bornholmerio gatvės. Pasienio sargybos darbuotojai, negavę aiškių nurodymų ir nenorėdami naudoti jėgos, atsidūrė neįmanomoje situacijoje.
Apie 23:30 val. pulkininkas Haraldas Jägeris, Bornholmerio gatvės kontrolės punkto vadovas, priėmė istorinį sprendimą, nepaisydamas įsakymų: jis nurodė atidaryti vartus.
Tūkstančiai Rytų Berlyno gyventojų plūdo į Vakarus. Abiejų Berlyno dalių gyventojai glėbesčiavosi, dainavo ir šoko. Siena griuvo po džiaugsmo ir laisvės troškimo svoriu.
Kelias į susivienijimą
Berlyno sienos griūtis žymėjo pirmąjį žingsnį Vokietijos susivienijimo link. Beveik po metų, 1990 m. spalio 3 d., VDR oficialiai nustojo egzistuoti, o Vokietija tapo viena, susivienijusia tauta.
Šiandien sienos fragmentai saugomi muziejuose visame pasaulyje, primindami, kad žmonių troškimas būti laisviems yra stipresnis už bet kokią diktatūrą ar betonines užtvaras.
Berlyno siena kine ir literatūroje
Berlyno siena ir Šaltasis karas apskritai tapo neišsenkančiu įkvėpimo šaltiniu kinui ir literatūrai, ypač tokiuose žanruose kaip šnipų trileriai, istorinės dramos ir satyrinės komedijos.
NEWSROOM IN pateikia sąrašą garsiausių ir reikšmingiausių serialų, filmų ir knygų, kuriuose vaizduojama Berlyno siena arba gyvenimas Rytų ir Vakarų Vokietijoje padalijimo laikotarpiu.
Filmai ir Serialai
| Pavadinimas (Metai) | Žanras | Ryšys su Siena |
| Kitų gyvenimas (Das Leben der Anderen, 2006) | Drama, Trileris | Filmas apie Stasi (VDR slaptosios policijos) vykdytą totalią intelektualų kontrolę Rytų Berlyne. Siena tarnauja kaip nematomas, bet visur esantis laisvės suvaržymo simbolis. |
| Sudie, Leninai! (Good Bye Lenin!, 2003) | Tragikomedija | Kultinis filmas apie Sienos griuvimą. Sūnus, norėdamas apsaugoti savo sergančią motiną – įsitikinusią komunistę – priverstas kurti iliuziją, kad VDR po 1989 m. vis dar egzistuoja. |
| Šnipų tiltas (Bridge of Spies, 2015) | Istorinis trileris | Siužetas apima aktyvų Sienos statybos periodą 1961 m. Kulminacija įvyksta Glienikės tilto (Šnipų tilto) apsikeitimo operacijoje tarp Vakarų Berlyno ir Potsdamo. |
| Sprogstamoji blondinė (Atomic Blonde, 2017) | Šnipų veiksmo filmas | Veiksmas vyksta prieš pat Sienos griuvimą. Pagrindinė herojė, MI6 agentė, bando išgabenti dvigubų agentų sąrašą iš Rytų Berlyno. |
| Berlyno dangus (Der Himmel über Berlin, 1987) | Filosofinė drama | Angelai stebi padalintą miestą, jo gyventojus ir Sieną, kuri simbolizuoja ne tik politinį, bet ir dvasinį skilimą. |
| Tunelis (Der Tunnel, 2001) | Istorinė drama | Pagrįstas tikrais įvykiais: grupė žmonių iš Vakarų kasa tunelį po siena, kad perkeltų draugus ir giminaičius iš Rytų Berlyno. |
| Balionas (Ballon, 2018) | Istorinė drama | Tikra istorija apie dvi VDR šeimas, kurios 1979 m. pabėgo į Vakarus savadarbiu karšto oro balionu. |
Knygos
Sienos tema giliai įsišaknijusi ir literatūroje, kur ji dažnai tampa šnipų operacijų, padalintos sąmonės ir istorinių įvykių fonu.
| Knygos pavadinimas | Autorius | Ryšys su Siena |
| Šnipas, atėjęs iš šalčio | John le Carré | Klasikinis šnipų žanras. Veiksmas vyksta padalintame Berlyne 7-ojo dešimtmečio pradžioje, o Siena yra centrinis Šaltojo karo elementas. |
| Maža būgnininkė | John le Carré | Knyga nagrinėja slaptas operacijas, susijusias su Europos padalijimu ir agentų veikla Sienos fone. |
| Sparnai virš miesto | Wim Wenders, Peter Handke (scenarijus filmui „Berlyno dangus“) | Filosofiniai apmąstymai apie mieste įstrigusius žmones, jų dvasinį padalijimą ir troškimą įveikti Sieną. |
| Vaikystė Bornholmerio gatvėje (Bornholmer Straße) | (Romano pagrindas) | Knyga remiasi tikrais įvykiais Sienos griuvimo naktį, sutelkiant dėmesį į pasimetimą ir galutinį pasieniečių sprendimą atidaryti perėjimą. |
| Berlynas | Antony Beevor | Istorinis veikalas, detaliai aprašantis miesto gyvenimą ir mirtį po Antrojo pasaulinio karo, įskaitant Sienos egzistavimo ir pastatymo periodą. |
