JT vadovas: šeši kandidatai į generalinio sekretoriaus postą

JT vadovas ir 2026 metų rinkimų kandidatai
Nuotrauka: NEWSROOM IN

2026 metų pabaigoje atsilaisvina svarbiausias planetos kabinetas – JT vadovo postas ir Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus kėdė. António Guterresui traukiantis iš pareigų, į jas pretenduoja šeši asmenys, kurių dauguma atstovauja Lotynų Amerikai. Saugumo Tarybai besiruošiant uždariems balsavimams, Donaldas Trumpas siūlo organizacijos vairą patikėti FIFA vadovui, o prognozių rinkos aktyviai stato už TATENA vadovo pergalę.

NEWSROOM IN surinko įdomiausią informaciją apie tai, kas ir kaip kovoja dėl sudėtingiausio bei nedėkingiausio posto pasaulio politikoje.

Metų pabaigoje baigiasi antroji ir paskutinė dabartinio JT generalinio sekretoriaus António Guterreso kadencija. Remiantis neoficialiu regioninės rotacijos principu, vadovavimą organizacijai turėtų perimti Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono atstovas. Penki iš šešių oficialių kandidatų atstovauja būtent šiam regionui.

Į generalinio sekretoriaus pareigas pretenduoja šeši skirtingą vadovavimo patirtį sukaupę diplomatai:

  • Rinkimų lenktynėse kol kas pirmauja Argentinos atstovas Rafaelis Marianas Grossi. Šis dabartinis TATENA generalinis direktorius plačiai pagarsėjo asmeninėmis pastangomis užtikrinti branduolinių objektų saugumą konfliktų zonose, ypač Zaporižios atominėje elektrinėje.
  • Michelle Bachelet (Čilė) – patyrusi politikos sunkiasvorė, dvi kadencijas ėjusi savo šalies prezidentės pareigas bei vadovavusi JT žmogaus teisių biurui.
  • Rebeca Grynspan (Kosta Rika) – buvusi šalies viceprezidentė, šiuo metu vadovaujanti JT prekybos ir plėtros konferencijai (UNCTAD).
  • María Fernanda Espinosa (Ekvadoras) – anksčiau vadovavusi savo šalies užsienio reikalų bei gynybos ministerijoms ir pirmininkavusi 73-iajai JT Generalinės Asamblėjos sesijai, dabar ji vadovauja tarptautinei organizacijai „Cities Alliance” bei iniciatyvai „GWL Voices”.
  • Carolyn Rodrigues-Birkett (Gajana) – nuolatinė savo šalies atstovė prie JT, anksčiau vadovavusi Gayanos užsienio reikalų ministerijai.
  • Macky Sallas (Senegalas) – buvęs Senegalo prezidentas, tapęs vieninteliu kandidatu iš Afrikos žemyno.

(Anksčiau rinkimų lenktynėse dalyvavo ir Maldyvų atstovė Virginia Gamba, tačiau vėliau ji savo kandidatūrą atsiėmė).

Nors kandidatų profesinė patirtis skiriasi, jų rinkimų programose gausu bendrų prioritetų. Visi pretendentai, be siekio reformuoti išpūstą biurokratinį aparatą ir sugrąžinti prarastą JT autoritetą, akcentuoja prevencinę diplomatiją. Jų vertinimu, tradicinės taikos palaikymo misijos šiuolaikinių hibridinių karų sąlygomis praranda efektyvumą, todėl siūloma sutelkti dėmesį į pirmines konfliktų priežastis – skurdą, maisto krizes bei socialinę nelygybę.

Kadangi dauguma pretendentų atstovauja besivystančioms šalims, jų programose aiškiai juntama ekonominė Pasaulio Pietų darbotvarkė. Čia reikalaujama reformuoti TVF bei Pasaulio banką, sumažinti skurdiems kraštams tenkančią skolų naštą ir palengvinti prieigą prie su klimato kaita susijusio finansavimo. Be to, kandidatai pripažįsta, jog JT nepajėgi viena išspręsti pasaulinių krizių, todėl siūlo kurti lanksčias partnerystes su regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Afrikos Sąjunga ar ASEAN, taip pat su privačiuoju sektoriumi bei mokslo bendruomene. Galiausiai visas programas vienija siekis grįžti prie pamatinių JT Chartijos principų bei žmogaus teisių apsaugos, kartu prisitaikant prie XXI amžiaus iššūkių – nuo darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo iki tarptautinio dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo reguliavimo.

Tiesa, kiekvienas pretendentas šioje bendroje programoje dėlioja savus akcentus. Štai R. Grossi savo programą grindžia krizių valdymu bei praktiniu saugumu. M. Bachelet dėmesį sutelkia į žmogaus teisių gynimą ir tarptautinių institucijų teisėtumo stiprinimą. R. Grynspan akcentuoja valdymo sistemų reformą ir ekonominių krizių įveikimą. M. F. Espinosa pasisako už institucinę drausmę bei struktūrų efektyvumo didinimą vietose. C. Rodrigues-Birkett išskiria klimato kaitos darbotvarkę bei mažųjų salų valstybių interesų apsaugą, o M. Sallas koncentruojasi į infrastruktūros plėtrą bei vietinių konfliktų sprendimą bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga.

Rinkimų procesą sudaro keli formalūs etapai:

  • 2026 m. balandis–birželis: kandidatai dalyvavo oficialiuose interaktyviuose dialoguose bei debatuose Generalinėje Asamblėjoje, kur pristatė savo plėtros programas.
  • 2026 m. liepa: Niujorke įvyko atviros diskusijos. Pagrindinėmis temomis tapo JT finansinis deficitas bei Saugumo Tarybos reforma.
  • 2026 m. liepos pabaiga–rugpjūtis: JT Saugumo Taryba pradeda uždarus bandomuosius balsavimus (angl. straw polls), siekdama įvertinti paramą kandidatams.
  • 2026 m. ruduo: Saugumo Taryba išrinks vienintelį kandidatą ir pateiks jį tvirtinti Generalinei Asamblėjai (balsavimą planuojama surengti rugsėjo–gruodžio mėnesiais).

Norėdamas laimėti, kandidatas privalo gauti visų penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių (JAV, Kinijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos) pritarimą, o tai itin apsunkina bendro sutarimo paieškas.

Oficialiai Vašingtonas neišreiškė paramos nė vienam konkrečiam kandidatui. Visgi, vertinant JAV valdžios pareiškimus, galima daryti prielaidą, jog jų prioritetų sąraše dominuoja šios pavardės:

  • Rafaelis Marianas Grossi: laikomas pragmatiškiausiu kandidatu dėl griežtos pozicijos Irano bei Šiaurės Korėjos branduolinių programų klausimais ir pastangų suvaldyti situaciją Zaporižios AE.
  • Michelle Bachelet: vertinama kaip patyrusi politikė, tačiau JAV kritiškai atsiliepia apie jos praeityje parengtas ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje.
  • Gianni Infantino: 2026 m. liepą, pasibaigus įspūdingam Pasaulio futbolo čempionatui, Donaldas Trumpas leido suprasti, jog JAV administracija svarsto galimybę į JT generalinio sekretoriaus postą pasiūlyti FIFA prezidentą, argumentuodama jo patirtimi vadovaujant milžiniškai tarptautinei organizacijai.

Baltieji rūmai neabejotinai blokuos kandidatūras tų asmenų, kurie kritiškai vertina Izraelį arba demonstruoja pernelyg lankstų požiūrį bendradarbiaudami su Rusija bei Kinijoje. Pavyzdžiui, JAV politiniuose sluoksniuose kritikos sulaukia Rebeca Grynspan – priekaištaujama dėl UNCTAD pozicijos Izraelio atžvilgiu bei jos vaidmens derinant grūdų iniciatyvas.

Beje, didžiausia JT finansinė rėmėja JAV kelia tam tikras sąlygas:

  • Biurokratinio aparato reforma ir biudžeto karpymas;
  • JAV atstovų skyrimas į pagrindinius administracinius postus organizacijoje;
  • JAV įnašų dalies ribojimas taikos palaikymo operacijoms iki 25 proc.

Tradiciniai lažybų tarpininkai, tokie kaip „Bet365”, užkulisinių JT rinkimų baigties vertinti neskuba, tačiau kriptovaliutų prognozių platformos (pavyzdžiui, „Polymarket” ir „Kalshi”) pateikia visiškai aiškias tikimybes:

  • Rafaelis Grossi – apie 41 proc. Užtikrintas lyderis, turintis idealų atominės eras krizių valdymo specialisto gyvenimo aprašymą ir mažiausią neigiamą reitingą tarp nuolatinių Saugumo Tarybos narių.
  • Rebeca Grynspan – apie 32 proc. Antroji vieta. Technokratų ir kompromisų ieškančių diplomatų favoritė, tačiau virš jos pakibusi JAV veto grėsmė.
  • Michelle Bachelet – apie 10 proc. Jos pozicijos susilpnėjo po to, kai dešiniosios partijos gimtojoje Čilėje atsisakė išreikšti jai paramą.
  • Kiti kandidatai (M. F. Espinosa, C. Rodrigues-Birkett, M. Sallas) – mažiau nei po 2 proc.

R. Grossi lyderystę lemia jo patirtis dirbant tarptautinių krizių sąlygomis bei diplomatinis neutralumas.

Kita vertus, patyrę diplomatai įspėja apie vadinamąjį „favorito prakeiksmą”: per anksti į priekį išsiveržęs kandidatas rizikuoja sulaukti didžiausio didžiųjų valstybių nepasitenkinimo. Neatmetama, jog iki rudens pagrindiniai pretendentai užblokuos vieni kitus, o iš šešėlio iškils mažai kam žinomas „juodasis arkliukas”.