Vienuolika Europos Sąjungos (ES) šalių ėmėsi iniciatyvos keisti sprendimų priėmimo tvarką bloko užsienio politikoje ir atsisakyti veto teisės. ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas adresuotame laiške diplomatai pasiūlė vienbalsiškumo principą pakeisti balsavimu kvalifikuota dauguma. Pagrindinis reformos tikslas – įveikti Bendrijos veiksmų paralyžių tarptautinėje arenoje. Apie tai, remdamasis redakcijos gautu vidaus dokumentu, praneša leidinys „Euronews“.
Už reformą pasisako šios valstybės: Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Danija, Belgija, Austrija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Rumunija, Suomija ir Švedija.
Vengrijos pamokos veikia ES užsienio politiką
Dabartinė sistema leidžia bet kuriai iš 27 bloko narių blokuoti bendrą sprendimą. Ryškiu piktnaudžiavimo šia taisykle pavyzdžiu laiške įvardijama Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano politika. Dažnas veto teisės taikymas, ypač neseniai įvykdytas 90 milijardų eurų paskolos Ukrainai blokavimas dėl ginčo dėl naftotiekio „Družba“, parodė Europos diplomatijos pažeidžiamumą pavienių valstybių pozicijos akivaizdoje.
Penki esminiai žingsniai efektyvumo link
Kreipimosi autoriai suformulavo penkis principus, skirtus užsienio politikos kursui nuo paralyžiaus apsaugoti:
- tarpusavio solidarumo ir sąžiningo bendradarbiavimo principų laikymasis;
- konstruktyvaus susilaikymo nuo balsavimo prioritetas vietoj veto teisės taikymo;
- atsisakymas užsienio politikos sprendimus sieti su šalutiniais klausimais;
- aktyvus ES sutarčių mechanizmų taikymas pereinant prie kvalifikuotos daugumos;
- pareiga pateikti svarias gyvybiškai svarbias priežastis blokuojant tokį perėjimą.
Kliūtys reformos kelyje
Vienbalsiškumo atsisakymo idėja nėra nauja, tačiau mažosios Bendrijos šalys baiminasi prarasti instrumentą savo interesams apginti prieš didesnes žaidėjas. Be to, teisinę aklavietę sukuria pačios biurokratinės procedūros – norint pereiti prie naujos balsavimo sistemos, būtinas visų ES narių pritarimas. Pokyčių šalininkai pabrėžia būtinybę veikti nedelsiant, mat politinė situacija pagrindinėse bloko šalyse gali netrukus užverti šios reformos galimybių langą.
NEWSROOM IN primena, jog ES valstybės ne kartą reiškė nepasitenkinimą sprendimų priėmimu Bendrijos užsienio politikoje. Veto teisė – tik viena iš problemų. Kitu trikdžiu įvardijama pati Kaja Kallas. Ji nuolat sulaukia priekaištų dėl pernelyg griežtų pareiškimų ir „savarankiško žaidimo“, kuris neretai prasilenkia su visų Bendrijos šalių interesais bei konsoliduota pozicija.
