Aštuonių Europos ir Rytų šalių užsienio reikalų ministrai 2026 m. spalio 23 d. Stambule surengė neeilinį susitikimą, kurio pagrindu tapo naujas tarpregioninis E4–R4 formatas. Derybų platforma suvienijo Turkiją, Saudo Arabiją, Egiptą, Pakistaną, Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Italiją. Pagrindine grupės sukūrimo priežastimi tapo tradicinių JT institucijų bejėgiškumas sustabdyti jūrų logistikos krizę bei užkirsti kelią plataus masto karui Artimuosiuose Rytuose.
Maršrutų gelbėjimas
Viršūnių susitikimo dalyviai daugiausia dėmesio skyrė trims tarpusavyje susijusioms problemoms: husių smūgiams tanklaiviams Bab el Mandebo ir Hormūzo sąsiauriuose, galimų JAV bei Izraelio smūgių Iranui rizikai ir grėsmėms laivybai Juodojoje jūroje dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pareiškė, jog Juodosios jūros akvatorijos pavertimas uždara karo veiksmų zona nepriimtinas, ir pasiūlė įvesti specialų teisinį režimą civiliams krovininiams laivams apsaugoti. Šiai pozicijai pritarė Kairas. Egipto diplomatijos vadovas Badras Abdelattis pabrėžė kritinę nepertraukiamo grūdų importo svarbą, šaliai patiriant milijoninius nuostolius dėl sumenkusio eismo Sueco kanalu.
Europos blokas karines rizikas susiejo su savo ekonomikų išlikimu. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Davidas Wadephulas apkaltino Rusiją smūgiais grūdų koridoriams bei perspėjo Teheraną nutraukti prekybinį šantažą. Britų ministras Edas Milibandas nurodė, jog naftos tiekimo sutrikimai kursto infliaciją Europos degalinėse. Diskusijos baigėsi vieningu perspėjimu Vašingtonui ir Tel Avivui: grupė atmetė prevencinio karinio smūgio Iranui galimybę, mat šis žingsnis įstumtų regioną į nevaldomą katastrofą.
Pirmieji praktiniai naujojo aljanso žingsniai
Kadangi E4–R4 formatas kurtas kaip greitojo krizių valdymo įrankis, priėmę bendrą pareiškimą ministrai nedelsdami perėjo prie praktinių veiksmų. Tolesnių žingsnių planas pradėtas įgyvendinti beveik iš karto.
Jau spalio 26 d. aukšto lygio Turkijos, Saudo Arabijos ir Pakistano delegacija atvyko į Teheraną derybų su prezidentu Masoudu Pezeshkianu. Pasiuntiniai Irano vadovybei perdavė reikalavimą nutraukti husių atakas mainais į europiečių įsipareigojimą stabdyti Vašingtono karinį spaudimą. Teheranas sutiko su sąlyga, jog bus panaikinta jūrų blokada jo uostams.
Tuo pat metu šalys paleido Juodosios jūros išimčių mechanizmą: Turkija prisiėmė atsakomybę už laivų su maisto produktais draudimą bei stebėseną, o Jungtinė Karalystė ir Prancūzija garantavo finansinį sandorių palaikymą, siekdamos apsaugoti krovinių gabenimą nuo smūgių. Pats formatas įtvirtintas kaip nuolatinė institucija su skubaus ryšio linijomis tarp užsienio reikalų ministerijų. Be to, dalyviai suderino planą konkuruojančioms Libijos administracijoms suartinti, taip tikėdamiesi stabilizuoti pietines sienas ir sumažinti migracijos spaudimą Italijai bei Prancūzijai.
Vašingtono reakcija
Naujojo formato atsiradimas sukėlė nerimą JAV, kur regioninės kontrolės stiprėjimas sutiktas kaip iššūkis tradiciniam dominavimui. Dalis Amerikos elito pavojingu precedentu palaikė atskiras pagrindinių sąjungininkų derybas su Teheranu. Vis dėlto D. Trumpo administracija priversta tylomis palaikyti grupės pastangas: konflikto su Iranu eskalacija ir šoktelėjusios degalų kainos grasina valdančiajai partijai skaudžiais nuostoliais artėjančiuose Kongreso rinkimuose.
E4–R4 formato perspektyvos
NEWSROOM IN primena: pastaruosius dvejus metus pasaulinės saugumo institucijos demonstravo bejėgiškumą ir apsiribojo rezoliucijomis, kurias kariaujančios pusės demonstratyviai ignoravo. Vakarų šalių karinės jūrų operacijos tik iš dalies sumažino grėsmes Bab el Mandebo sąsiauryje, bet nepašalino pačių išpuolių priežasčių. Jei Stambulo grupei pavyks išlaikyti atvirus prekybos kelius ir įtvirtinti neutralų maisto koridorių statusą Juodojoje jūroje, tai taps neabejotina naujosios koalicijos diplomatine sėkme. Tuo tarpu pačiai Turkijai tai proga pagaliau įgyvendinti kertinę iniciatyvą, kurią Ankara metų metus propagavo per Antalijos diplomatinį forumą (ADF) – sugrąžinti praktinę diplomatiją į susiskaldžiusį pasaulį.
