2026 metų liepos 13 dieną Paryžiuje dešimt valstybių paskelbė įkuriančios integruotą priešraketinės gynybos koaliciją (angl. Integrated Anti-Ballistic Missile Coalition). Šia iniciatyva siekiama sumažinti kritinę žemyno priklausomybę nuo JAV karinių pajėgumų ir apsaugoti Europos oro erdvę nuo raketų grėsmių. Šis susitarimas gali padėti pamatus iš esmės naujai Europos saugumo architektūrai.
Prie naujojo gynybinio aljanso prisijungė Ukraina, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija, Norvegija ir Danija.
Priešraketinė gynyba: „Freyja” ir Europos technologijos
Skirtingai nei pastaraisiais dešimtmečiais, kai Europos oro gynyba buvo plėtojama aplink amerikietiškus „Patriot” kompleksus, naujojo aljanso technologiniu branduoliu taps sistema Freyja. Šį hibridinį priešraketinį kompleksą, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos karinės pramonės atstovais, sukūrė Ukrainos gynybos bendrovė Fire Point (jos bendrasavininkas ir vyriausiasis konstruktorius – Denysas Štilermanas).
Komplekso pagrindas – zenitinė raketa perėmėja FP-7.x, sėkmingai išbandyta 2026 metų liepą. Raketos techninės charakteristikos pritaikytos šiuolaikiniams balistiniams taikiniams perimti:
| Raketos FP-7.x charakteristika | Rodiklis |
| Skrydžio greitis | 1 500 – 2 000 m/s |
| Veikimo nuotolis | iki 200 km |
| Korpuso medžiaga | Kompozicinės medžiagos |
| Preliminari kaina | ~700 000 JAV dolerių |
Didelis greitis leidžia raketai perimti sudėtingus taikinius, tokius kaip Rusijos balistinių raketų kompleksai „Iskander-M” (kurių greitis galutiniame skrydžio etape siekia apie 2 100 m/s). Esminiu Ukrainos kūrėjų pranašumu tapo ekonominis efektyvumas: raketa FP-7.x kainuoja penkis kartus mažiau už amerikietiškus analogus, naudojamus sistemose „Patriot PAC-3” (kainuojančius apie 3,8 mln. JAV dolerių už vienetą). Tai leidžia ją gaminti ir naudoti masiniu mastu nealinant gynybos biudžetų.
Sistemos „Freyja” gamyba ir komplektavimas paskirstyti tarp koalicijos šalių:
- Radarai: Vokietijos gynybos koncernas Hensoldt tiekia radiolokacines stotis TRML-4D su aktyviąja fazine antenine gardele (AESA), galinčias vienu metu sekti iki 1 500 taikinių.
- Nukreipimas: Vokietijos bendrovė Diehl Defence (sistemų IRIS-T kūrėja) į raketą integruoja savo gamybos infraraudonųjų spindulių nusitaikymo galvutes.
- Degalai: Danijos vyriausybė skubos tvarka suspendavo daugiau nei 20 šalies aplinkosaugos ir biurokratinių taisyklių, kad paspartintų kietojo raketinio kuro gamyklos „Fire Point” statybas savo teritorijoje.
Įgyvendinimo terminai ir integracija su „Patriot” bei SAMP/T
Pirmajame etape koalicijos narės kuria technines darbo grupes bendram gairių planui parengti. Pirmieji praktiniai bandymai, perimant kovinį balistinį taikinį sistema „Freyja”, numatyti 2027 metų pabaigoje.
Naujoji architektūra esamos oro gynybos nepakeis – ji bus integruota į ją, sukuriant trijų lygių skaitmeninį tinklą:
- Viršutinis lygis: Amerikietiškos „Patriot PAC-3” ir „Arrow 3” sistemos lieka skydu nuo strateginių didelio aukščio balistinių raketų.
- Vidurinis lygis: „Freyja” ir Prancūzijos bei Italijos gamybos kompleksai „SAMP/T” perima pagrindinį sparnuotųjų ir mažojo nuotolio balistinių raketų srautą.
- Žemutinis lygis: „IRIS-T” ir „NASAMS” sistemos naikina taktinę aviaciją ir kovinius dronus.
Integracija bus įgyvendinta programiniu lygmeniu per NATO taktinį ryšių tinklą Link 16. Tai leis sistemoms akimirksniu keistis duomenimis: jei Lenkijoje esantis „Patriot” radaras užfiksuos taikinį, „Freyja” raketa galės pakilti dar prieš tai, kai objektas pateks į jos pačios radaro matomumo zoną.
Pasauliniai analogai ir geopolitinis kontekstas
Konceptualiu šio naujo tinklo analogu ir prototipu laikoma Izraelio daugiafunkcė priešraketinės gynybos sistema („Geležinis kupolas” – „Dovydo svaidyklė” – „Arrow”), įrodžiusi savo efektyvumą per masines atakas. Naujoji koalicija iš dalies kertasi su Vokietijos inicijuota „European Sky Shield Initiative” (ESSI), tačiau ESSI orientuojasi į bendrus jau paruoštos užsienio ginkluotės pirkimus, o šis dešimties šalių aljansas remiasi nuosavo Europos technologinio ciklo kūrimu.
Svarbiausiu stimulu kurti aljansą tapo pašliję santykiai su Vašingtonu po Donaldo Trumpo pareiškimų dėl galimo JAV pasitraukimo iš NATO. Siekdamos apsidrausti galimo tiesioginio konflikto su Rusija atveju, Europos sostinės pradėjo kurti autonominę gynybos duomenų magistralę, nepriklausomą nuo Pentagono leidimų bei pirminių programinių kodų.
Simbolinė riba: E. Macrono kalba ir Bastilijos paėmimo diena
Portalas NEWSROOM IN pastebi, jog apie naująją koaliciją pranešta Bastilijos paėmimo dienos – svarbiausios Prancūzijos nacionalinės šventės – išvakarėse.
Pagal nusistovėjusią tradiciją, prieš prasidedant didžiosioms iškilmėms, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas pasakė kasmetinę kalbą ginkluotosioms pajėgoms. Savo dešimtojoje ir paskutinėje prezidentinėje kalboje jis konstatavo, jog Europa išgyvena „strateginį pabudimą” ir prisiima atsakomyvę už savo gynybą.
Prancūzijos lyderis pabrėžė, jog taika išlieka pagrindiniu tikslu, tačiau laisvę ir teisinės valstybės prinsipus Europa pasirengusi ginti „net ir kraujo kaina”. Gynybos strategijai paremti Prancūzija 2026–2030 metų laikotarpiui skirs papildomus 36 milijardus eurų. Šios lėšos bus nukreiptos arsenalams pildyti, operatyviniam pasirengimui didinti ir branduolinio atgrasymo priemonėms vystyti.
E. Macronas taip pat palietė sprendimą atsisakyti ateities kovinės aviacijos sistemos (FCAS) projekto, kurį šalis kūrė kartu su Vokietija bei Ispanija. Prezidentas pareiškė giliai apgailestaujantis dėl šios nesėkmės, tačiau paragino tęsti didžiuosius Europos gynybos projektus.
„Patriotizmui – taip, nacionalizmui – niekada”, – kalbėjo šalies vadovas, pridurdamas, jog konkuruojančių nacionalinių programų gausėjimas būtų absurdiškas tuo metu, kai Europa spartina ginklavimąsi.