
ES Teisingumo Teismas įpareigojo bankus nedelsiant grąžinti klientams pinigus dėl neautorizuotų mokėjimų, net jei nukentėjusysis pats atidarė sukčių atsiųstą nuorodą. Precedentiniame spalio 15 d. teismo sprendime byloje C-70/25 nurodomas konkretus lėšų grąžinimo terminas – ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos.
Sukčiavimo nuorodos precedentas
Bylos nagrinėjimas aukščiausiojoje Bendrijos teisminėje institucijoje prasidėjo nuo privataus ginčo: moteris internetinėje prekybos platformoje pardavinėjo asmeninius daiktus. Pirkėju apsimetęs nusikaltėlis atsiuntė nuorodą į suklastotą mokėjimo puslapį, kuriame pardavėja neatsargiai suvedė savo interneto banko prisijungimo duomenis. Sukčiai iš aukos sąskaitos akimirksniu pasisavino apie 700 eurų. Finansų įstaiga griežtai atsisakė atlyginti nuostolius, apkaltinusi klientę neatleistinu aplaidumu ir saugumo taisyklių pažeidimu.
Liuksemburgo teisėjai tokią praktiką pripažino neteisėta. Vien prielaida, jog sąskaitos savininkas nepakankamai patikimai apsaugojo prisijungimo duomenis, nesuteikia bankui teisės delsti išmokėti kompensaciją. Išimtis taikoma tik vienu atveju – jei banko saugumo tarnyba įtaria patį pareiškėją nusikalstamu sąmokslu ir jau pateikė oficialų pareiškimą policijai arba finansų priežiūros institucijai.
Nedelsiamas lėšų grąžinimas ir teisinių ginčų atskyrimas
Teismas aiškiai atskiria procedūrinius etapus: iš pradžių bankas kompensuoja praradimą, o tik vėliau aiškinasi kortelės turėtojo kaltės laipsnį. Jei vėliau finansų įstaigai pavyksta teisiškai įrodyti, jog klientas sukčiavo tyčia ar pademonstravo didelį neatsargumą, ji turi teisę išieškoti išmokėtą sumą teismo keliu. Vis dėlto kredito įstaigoms griežtai draudžiama naudotis šiais įtarimais kaip dingstimi iš karto atsisakyti išmokėti lėšas.
Teismo sprendimas turi aiškias teisines ribas ir taikomas tik neautorizuotoms operacijoms, kai asmuo pats nepatvirtino pervedimo. Jei pilietis savo iniciatyva savanoriškai pervedė pinigus nusikaltėliams, automatinė grąžinimo tvarka negalioja. Nukentėjusiems nuo duomenų viliojimo atakų teisininkai rekomenduoja nedelsiant fiksuoti susirašinėjimą su apgavikais, išsaugoti banko atsisakymus ir reikalauti kompensacijos remiantis naujuoju visos Europos masto verdiktu.
NEWSROOM IN primena: Antroji ES mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2) bankų pareigą operatyviai grąžinti pavogtas lėšas formaliai įtvirtino dar prieš kelerius metus, tačiau kredito įstaigos sistemingai piktnaudžiavo „didelio neatsargumo“ sąvoka, masiškai atmesdamos klientų prašymus. Spalio 15 d. teismo sprendimas tapo privaloma gaire visiems bloko nacionaliniams teismams.