Demokratai laimėjo rinkimus: JAV Kongresas keičia kryptį

Balsavimo biuleteniai ir JAV Kongresas

Lapkričio 3 d. vykę kadencijos vidurio rinkimai į JAV Kongresą prikaustė viso pasaulio dėmesį. Tarptautinės politikos apžvalgininkai jau kelias dienas analizuoja rezultatus – kas nugalėjo, ką tai reiškia ir kaip naujoji jėgų pusiausvyra paveiks Vašingtono santykius su kitomis valstybėmis. Visgi, kol ekspertai diskutuoja apie geopolitines pasekmes, Amerikos rinkėjų valią nulėmė pragmatizmas. Pagrindine protesto balsavimo priežastimi tapo ženkliai sumenkusi gyventojų perkamoji galia bei ekonominė įtampa, dar labiau paaštrėjusi dėl karinių veiksmų užsienyje, ypač Irane.

Esminis rinkimų rezultatas – įtikinama Demokratų partijos pergalė abiejuose Kongreso rūmuose. Amerikos žiniasklaida šį triumfą jau pakrikštijo „mėlynuoju cunamiu“ (angl. Blue Tsunami), mat JAV politinėje tradicijoje mėlyna spalva siejama su demokratais, o raudona – su respublikonais.

Žemuosiuose rūmuose – Atstovų Rūmuose, kur daugumai užsitikrinti reikia 218 mandatų, – demokratai iškovojo mažiausiai 240 vietų, o respublikonams paliko vos 147.

Aukštuosiuose rūmuose – Senate – užfiksuotos didžiausios politinės staigmenos. Demokratai iš respublikonų paveržė net 7 vietas, švęsdami pergales valstijose, kurios ištisus dešimtmečius laikytos ultrakonservatorių tvirtovėmis:

  • Kanzasas: Adamas Hamiltonas atėmė senatoriaus kėdę iš respublikonų ir nutraukė jų monopolį, trukusį nuo 1932 metų.
  • Teksasas: Brangiausioje Senato dvikovoje JAV istorijoje demokratas Jamesas Talarico įveikė dabartinį generalinį prokurorą Keną Paxtoną (55,39 proc. prieš 43,08 proc.). Demokratai čia nebuvo nugalėję nuo 1988 metų.
  • Pietų Karolina: Demokratė Annie Andrews nugalėjo Darlene Graham. Paskutinį kartą Demokratų partijos atstovas šioje valstijoje Senato rinkimus laimėjo dar 1964 metais.

Didžiausios sensacijos kilo būtent renkant aukštuosius rūmus. Demokratai iš respublikonų perėmė septynis mandatus, triumfuodami dešimtmečius konservatyviomis laikytose valstijose:

  • Teksasas: Brangiausioje visų laikų JAV Senato kovoje 37-erių demokratas Jamesas Talarico aplenkė K. Paxtoną (55,39 proc. prieš 43,08 proc.). Tokios pergalės Teksase demokratai nematė nuo 1988 metų.
  • Pietų Karolina: A. Andrews pasiekė sensacingą pergalę prieš D. Graham. Pastarąjį kartą šios valstijos rinkėjai demokratą į Senatą delegavo 1964 metais.
  • Kanzasas: Megabažnyčios pastorius A. Hamiltonas iškovojo senatoriaus mandatą, taip nutraukdamas respublikonų dominavimą, tęsusįsi nuo 1932 metų. Ši sėkmė ryškiai atspindi žemės ūkio sektoriaus pasipiktinimą ekonominiais sukrėtimais.

120-ojo šaukimo Kongreso rinkimai pasižymėjo ir socialiniais rekordais. Abdulas El-Sayedas (Mičiganas) tapo pirmuoju musulmonu JAV istorijoje, išrinktu į Senatą. Chrisas Pappasas iš Naujojo Hampšyro tapo pirmuoju atvirai homoseksualiu aukštųjų rūmų nariu, o Peggy Flanagan (Minesota) – pirmąja indėnų kilmės senatore. Istoriniai pokyčiai užfiksuoti ir gubernatorių rinkimuose: demokratai užsitikrino postus mažiausiai devyniose valstijose, o respublikonams pavyko tvirtai apginti pozicijas tik Floridoje ir Vajominge.

Šių politinių poslinkių fonu tapo didžiulių išlaidų pareikalavęs karas Irane, sutrikdęs energijos išteklių tiekimą ir sukėlęs kuro kainų šuolį. Viceprezidentas J. D. Vance’as viešai pripažino šią realybę: „Priežastis, dėl kurios pralaimėjome, yra karas“. Žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį į Elono Musko strategijos žlugimą – net milžiniškos finansinės injekcijos į respublikonų kampaniją neatsvėrė visuomenės pykčio dėl prastėjančios ekonomikos. Verslininkas kampanijai skyrė nuo 445 iki 474 mln. dolerių. „The New York Times“ vertinimu ir Federalinės rinkimų komisijos (FEC) duomenimis, E. Muskas tapo didžiausiu individualiu politiniu rėmėju per visą šiuolaikinę JAV rinkimų istoriją.

Nuo 2027 m. sausio 3 d., kai naujasis Kongresas pradės darbą, Baltieji rūmai susidurs su aršia opozicija. Prognozuojama, jog demokratų kontroliuojama įstatymų leidybos institucija, vadovaujama naujojo Atstovų Rūmų pirmininko Hakeemo Jeffrieso, pradės plačios apimties tyrimus ir blokuos prezidento iniciatyvas.

JAV ir tarptautiniam verslui ši „padalintos valdžios“ padėtis (kai prezidento ir Kongreso daugumos partijos nesutampa) žada aštrių politinių kovų etapą. Bet kokiai D. Trumpo administracijos iniciatyvai – nuo naujų tarifų bei mokesčių iki gynybos biudžeto – teks įveikti demokratų pasipriešinimą, mat pastarieji reikalaus atliepti rinkėjų reikalavimą pažaboti pragyvenimo išlaidų augimą.

Skaitykite toliau