Antradienį Lietuvos Vyriausybė baigė tyrimą dėl įvykio, kai Varėnos rajone nukrito Ukrainos dronas. Premjerė Inga Ruginienė oficialiai patvirtino, jog bepilotė skraidyklė priklausė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Nors aparatas buvo skirtas naktiniam smūgiui taikiniui Rusijos teritorijoje, jis smarkiai nukrypo nuo numatyto maršruto.
Incidentas įvyko pirmadienio rytą, neatpažintam aparatui nukritus į Laviso ežerą. Įvykio liudininkai pasakojo išgirdę nebūdingą žemą variklio gaudesį, o netrukus iš vandens telkinio pusės pasigirdo garsus pliaukštelėjimas bei duslus smūgis. Dabar Varėnos pasienio ruožo gyventojams ramybės neduoda esminis klausimas – ar saugu būti nuosavuose namuose, mat kariniai radarai fiziškai neužfiksuoja atskriejančios grėsmės iki pat jos nukritimo.
Krašto apsaugos sistemos atstovų pirminiais duomenimis, tokį rimtą navigacijos sutrikimą greičiausiai lėmė galingas radijo elektroninės kovos (REK) priemonių poveikis. Jos nuslopino aparato signalą ir nekontroliuojamai nukreipė jį Lietuvos teritorijos link.
Nors oro gynybos sistemos atskriejančio taikinio neužfiksavo, antžeminės tarnybos sureagavo operatyviai. Pareigūnai nedelsdami aptvėrė nelaimės vietą, ten darbą pradėjo kariniai tyrėjai bei išminuotojai. Vertindama situaciją, premjerė paragino visuomenę susilaikyti nuo skubotų išvadų dėl aparato tipo. Vyriausybės vadovė pabrėžė, jog viešojoje erdvėje sklandantys gandai, neva tai galėjo būti perdarytas „Shahed“ tipo dronas ar kitas specifinis modelis, kol kas nėra oficialiai patvirtinti.
Ukrainos dronas ir oro gynyba: kodėl jį pastebi tik gyventojai?
Incidentas Varėnos rajone – ne pirma tokia nestandartinė situacija Lietuvoje. NEWSROOM IN primena, jog pernai liepos 10 ir 28 dienomis valstybės sieną jau kirto du Rusijos bepiločiai orlaiviai „Gerbera“, o vienas jų gabeno kovinį užtaisą. Tuometinis scenarijus buvo identiškas: aparatai skrido atakuoti Ukrainos miestų, tačiau prarado kryptį dėl ukrainiečių REK sistemų poveikio ir atsitiktinai atsidūrė Lietuvos oro erdvėje. Kaip ir Varėnos atveju, kariuomenę apie atklydusius dronus informavo patys gyventojai.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) taip pat nuolat praneša apie perimtus bepiločius, kuriuos kontrabandininkai naudoja cigarečių gabenimui iš Baltarusijos į Lietuvą. Daugelis šių aparatų aptinkami vizualiai arba pasitelkiant specialias sienos stebėjimo sistemas. Visgi jie išlieka nematomi stambiems kariniams radarams, sukurtiems lėktuvų bei raketų fiksavimui.
Žemai skriejantiems nedideliems bepiločiams išlikti nepastebėtiems padeda ne tik specialių radarų trūkumas, bet ir miškingos pasienio vietovės. Varėna įsikūrusi visai greta Dainavos girios – didžiausio miško masyvo Lietuvoje. Kaimyninėje Baltarusijoje šis miškas vadinamas Gardino giria. Iš esmės tai tėra skirtingi to paties milžiniško miško masyvo pavadinimai. Jis driekiasi Baltarusijos, Lietuvos bei Lenkijos sankirtoje ir išsiskiria tik skirtingu geografiniu bei administraciniu padalijimu.
Reaguodama į šias aplinkybes, premjerė antradienį pranešė apie spartinamus specializuotų, žemai skraidantiems objektams fiksuoti skirtų radarų pirkimus. Tiesa, kada tiksliai ši įranga pasieks Lietuvą – prognozuoti sunku.
Žemai skriejantiems nedideliems dronams aptikti skirtus radarus gamina ne viena valstybė, tačiau šios srities lyderėmis išlieka JAV, Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Kinija, Izraelis, Kanada bei Rusija. Pasak I. Ruginienės, pasaulyje dabar susiklostė tokia situacija, jog daugelis šalių net ir turėdamos lėšų negali greitai įsigyti reikiamos ginkluotės. „Mes, kaip Vyriausybė, užtikrinome rekordinį gynybos biudžetą. Vadinasi, pinigų turime, tačiau dabar mus riboja globalus pramonės potencialas“, – pabrėžė ji.
