2026 m. gegužės 20-osios rytą Lietuvos pietiniuose rajonuose ir sostinėje Vilniuje pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje paskelbtas aukščiausias, „raudonasis” oro pavojus. Ekstremalių priemonių imtasi dėl Merkinės apylinkėse pastebėto bepiločio orlaivio (BPO). Nors dronas atskrido iš Baltarusijos pusės, į Lietuvos oro erdvę jis įskrido iš Latvijos teritorijos. Baltarusijos kariškiai iš pradžių užfiksavo objektą pas save ir karštąja linija oficialiai įspėjo Latviją bei Lietuvą apie jų link artėjantį bepilotį. Abiejų Baltijos šalių kariuomenių radarai šį signalą taip pat fiksavo pasienio zonoje. Iš Amario (Ämari) aviacijos bazės Estijoje perimti taikinio pakilo du NATO oro policijos naikintuvai: vienas jų nukreiptas į Lietuvą, kitas – į Latviją.
Paskelbtas oro pavojus, algoritmų gedimas ir evakuacija
Vilniaus ir pietinių rajonų gyventojai gavo skubius SMS pranešimus su raginimu nedelsiant slėptis, nors bendrosios pavojaus sirenos sostinėje negaudė. Laikantis saugumo protokolo, į slėptuves operatyviai evakuoti aukščiausi valstybės vadovai, įskaitant prezidentą Gitaną Nausėdą.
Tačiau paprastiems piliečiams „raudonojo” lygio paskelbimas virto logistine aklaviete. Socialiniuose tinkluose gyventojai masiškai dalijosi užrakintų slėptuvių nuotraukomis bei istorijomis, reikalaudami Vilniaus savivaldybės ir šalies valdžios paaiškinimų. Po neeilinio Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio Lietuvos premjerė Inga Ruginienė pripažino civilinės logistikos fiasko:
„Noriu nuoširdžiai atsiprašyti gyventojų”, – teigė ministrė pirmininkė. – „Nusprendėme, jog visuomenę būtina informuoti dažniau. Šalyje veikiančios slėptuvės privalo būti atviros ir prieinamos visą parą. Jei matysime, jog algoritmą reikia keisti ir toliau, tai darysime proaktyviai bei maksimaliai greitai.”
Kol vyriausybė sprendė perspėjimo sistemos trikdžius, incidentas trumpam paralyžiavo transporto sistemą. Vilniaus tarptautinis oro uostas laikinai sustabdė skrydžius, o traukinių eismas iš dalies sustojo dėl sinchroniško situacijos paaštrėjimo kaimyninėje Latvijoje.
Rusijos elektroninės kovos sistemų veiksnys ir KAM reakcija
Praėjus valandai, pavojaus signalas visiškai atšauktas. Lietuvos kariuomenės ir Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovai pranešė, jog objektas dingo iš radarų, todėl kol kas neįmanoma nustatyti, ar jis nukrito Lietuvos teritorijoje, ar paliko jos ribas.
Karo analitikų preliminariais vertinimais, užfiksuotas objektas – tai Ukrainos dronas, skridęs Rusijos link, tačiau pakeitęs kursą dėl galingų rusiškų elektroninės kovos (EK) sistemų poveikio. Lietuvos karo specialistai įspėja: tokie incidentai neišvengiamai kartosis tol, kol Maskva tęs karą prieš Ukrainą.
Trečiadienį Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, jog NATO sąjungininkai jau aktyviai bendrauja ir siūlo papildomą pagalbą. Ministerijos vadovas pabrėžė, kad dėl geografinės Lietuvos padėties tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, respublika tampa pagrindiniu oro bei kibernetinių grėsmių taikiniu:
„NATO sąjungininkai reaguoja puikiai”, – tikino R. Kaunas. – „Tikiu, jog artėjančiame viršūnių susitikime Ankaroje šis incidentas taps papildomu signalu pereiti nuo Baltijos šalių oro policijos misijos prie realios kovinės oro erdvės gynybos.”
Sąjungininkų reakcija: nuo griežtų įspėjimų iki kritikos Kyjivui
Rytinis incidentas Lietuvoje sukėlė momentinę ES ir NATO partnerių reakciją, tačiau situacijos vertinimai išsiskyrė. Griežčiausią poziciją Ukrainos atžvilgiu pademonstravo Lenkija. Per spaudos konferenciją Varšuvoje vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas tiesiogiai paragino Kyjivą atidžiau planuoti karines operacijas:
„Ukraina privalo kur kas tiksliau nustatyti karinius taikinius, kad nekeltų pavojaus Aljanso šalių saugumui. Panašūs incidentai tampa pretekstu Rusijos provokacijoms, Maskva juos naudoja propagandai, konflikto eskalavimui bei hibridiniam karui.”
Kita vertus, Europos Sąjungos ir NATO vadovybė atsakomybę dėl krizės visiškai perkėlė Maskvai ir Minskui. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog grasinimai Baltijos šalims nepriimtini, o atsakomybė dėl rizikos ES piliečiams tenka išimtinai Rusijai ir Baltarusijai.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bet kokias Rusijos pretenzijas Baltijos šalims pavadino absurdiškomis. Jis pažymėjo, kad net jei bepiločiai pasirodo besą ukrainietiški, pirminė to priežastis – plataus masto Rusijos agresija. NATO oro erdvės gynybos veiksmus keliant naikintuvus M. Rutte apibūdino kaip „ramius, ryžtingus ir proporceanus”.
Dronų krizės kronika Baltijos regione
NEWSROOM IN primena, jog gegužės 20-osios įvykiai Vilniuje tapo tik dar viena grandimi analogiškų incidentų grandinėje, regione fiksuojamoje pastarąsias dvi savaites:
- Estija: gegužės 19 d. NATO misijos Rumunijos naikintuvas F-16 pirmą kartą šalies istorijoje numušė Ukrainos smogiamąjį bepilotį virš Virtsjarvo ežero. Dronas atskrido iš Rusijos pusės po to, kai rusiškos EK sistemos nuslopino jo navigaciją. Kyjivas oficialiai atsiprašė Talino.
- Latvija: gegužės 7 d. Latvijos teritorijoje nukrito du bepiločiai, vienas jų sprogo naftos saugykloje Rėzeknėje. Šis incidentas išprovokavo užsitęsusią politinę krizę bei lėmė Evikos Siliņos vyriausybės atsistatydinimą. Gegužės 17–19 d. Latvijos pasienio rajonuose reguliariai kaukė oro pavojaus sirenos ir stabdytas traukinių eismas.
- Lietuva: prieš dabartinį „raudonajį” lygį įvyko incidentas gegužės 17 d. (praėjusį sekmadienį), kai karinis bepilotis kirto sieną ir nukrito Utenos rajone. Tąkart perspėjimo algoritmai taip pat strigo – tarnybos nespėjo laiku įspėti gyventojų, todėl premjerei I. Ruginienei šiandien teko teisintis NSK posėdyje.
Šiuo metu Baltijos regionas susiduria su klasikine hibridinio karo apraiška. Maskva naudojasi techniniais konflikto kaštais bei savo EK sistemų poveikiu Ukrainos dronams, siekdama sukurti dirbtinį casus belli ir įbauginti Europos sostines. Gegužės 21 d. Švedijoje vyksiantis neeilinis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas turėtų patvirtinti naują griežtą protokolą: Aljansas ketina nedvejodamas naikinti bet kokius neatpažintus objektus savo oro erdvėje. Baltijos šalys daugiau neketina nuolaidžiauti aiškindamosi, kieno būtent bepilotis pažeidė jų suverenias sienas.