Iki šiol mažai kas žinojo, kad Lietuvos bankas turi sukaupęs vertingą meno kolekciją. Ši paroda Valdovų rūmuose – puiki proga susipažinti su šiuo iki šiol slėptu turtu. Joje eksponuojama dalis iš beveik dviejų šimtų banko meno kūrinių, kurie plačiajai visuomenei pristatomi pirmą kartą.
Parodoje išvysite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus. Čia puikuojasi Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų žymių menininkų kūriniai.
Šios parodos tikslas – atverti duris į iki šiol nepažintą meno pasaulį ir užmegzti dialogą su visuomene. Tai puikiai atspindi ir parodos pavadinimas – „Atsiverk“.
Lietuvos banko meno kolekcijos istorija prasidėjo dar XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai buvo statomi banko rūmai Kaune. Tuometinė banko vadovybė, kartu su pirmuoju valdytoju Vladu Jurgučiu ir rūmų architektu Mykolu Songaila, rūpinosi ne tik pastato funkcionalumu, bet ir estetiniu vaizdu. Jie norėjo, kad rūmus puoštų paveikslai, skulptūros, lubų dekoras ir baldai.
Prie šios iniciatyvos prisidėjo ir to meto Lietuvos dailės elitas – žymūs tarpukario dailininkai ir pedagogai, tokie kaip Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, Adomas Varnas, Kazys Šimonis, Justinas Vienožinskis, Jonas Šileika, Jonas Janulis, Antanas Žmuidzinavičius ir Vladas Didžiokas. 1927 m. jie kreipėsi į Lietuvos banko valdybą, siūlydami savo pagalbą pastato puošyboje.
Didelę dalį banko vidaus puošybos darbų atliko Kajetonas Sklėrius. Jo sukurta alegorinė skulptūra „Dvi valstietės, darbininkas ir karys“ puošė banko rūmų fasadą.
Baigus statyti banko rūmus Kaune, meno kūrinių kolekcija pradėjo sparčiai augti. Jie buvo įsigyjami iš įvairių parodų. Banko valdyba, suprasdama, kad didelio formato paveikslai su istorinėmis temomis nelabai derės prie valstybinės įstaigos aplinkos, rinkosi nedidelio formato, jaukius interjerui pritaikytus darbus. Kolekcijoje atsispindėjo Lietuvos kaimo, ežerų, sodybų ir laukų vaizdai. Daugelis šių kūrinių yra eksponuojami ir šioje parodoje.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, centrinis bankas persikėlė į Vilnių. Tuomet buvo pradėta atnaujinti ir pildyti meno kolekcija. Bankas įsigijo apie šimtą tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, keramikos ir asambliažų. Meno kūriniai buvo skirti ne tik vidaus patalpų puošybai, bet ir lauko erdvių dekoravimui.
Lietuvos banko meno kolekcija nuo pat pradžių buvo kuriama kaip institucijos poreikius tenkinanti kolekcija. Bankas nesiekia tapti muziejumi ar atvira galerija. Šis požiūris atitinka daugelio Europos šalių centrinių bankų tradiciją.
Šiuo metu Lietuvos banko meno rinkinį sudaro beveik 200 kūrinių. Tai yra didžiausia Baltijos šalių centrinių bankų meno kolekcija. Lietuvos bankas, įsigydamas meno kūrinius, rodo pavyzdį kitoms valstybės institucijoms ir demonstruoja savo dėmesį menininkų kūrybai. Geriausi kolekcijos darbai yra nuolat eksponuojami įvairiose parodose, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.