Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) kaltina Pavlą Durovą bendrininkavimu vykdant teroristinę veiklą – šalyje jam iškelta baudžiamoji byla. Remiantis pareikštais kaltinimais, verslininkui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pats „Telegram” įkūrėjas situacijos kol kas nekomentavo, tačiau 2026 m. vasarį jis pabrėžė savo poziciją. „Valdžia kasdien randa naujų dingstų apriboti Rusijos gyventojų prieigą prie „Telegram”, siekdama paminti teise į privatumą ir žodžio laisvę”, – pareiškė P. Durovas. – „Liūdna stebėti valstybę, kuri bijo savo pačios tautos.”
Boto „Daivinčik” vaidmuo tyrime
FSB pateikė P. Durovui kaltinimus pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnį dėl bendrininkavimo vykdant teroristinę veiklą. Žinybos teigimu, platformos administracija nepašalino kanalų, pokalbių grupių ir automatizuotų programų (botų), naudotų rengiant diversijas bei kibernetinius išpuolius šalies teritorijoje. Teisėsaugos institucijų suvestinėse nurodoma, jog nuo 2022 metų užfiksuota daugiau nei 153 tūkst. tokių teisės pažeidimų.
Jeigu Maskvos Lefortovo rajono teismas patenkins FSB prašymą, Rusija paskelbs tarptautinę P. Durovo paiešką, siekdama jo sulaikymo ir ekstradicijos.
Esminiu bylos epizodu tapo Rusijoje užblokuotos pažinčių tarnybos „Daivinčik / Leo” veiklos tyrimas. Rusijos tyrimų komiteto duomenimis, tokios platformos ir pažinčių grupės virto verbavimo bei šnipinėjimo įrankiu, taikant vadinamųjų „medaus spąstų” (angl. Honey Trap) metodą. Ši schema remiasi primityviu manipuliavimu flirtu: apsimesdami merginomis, asmenys (įtariama, Ukrainos specialiųjų tarnybų atstovai) užmezga ryšį su jaunuoliais, o vėliau išvilioja socialinių objektų bei infrastruktūros vietos duomenis arba siunčia fišingo nuorodas paskyroms perimti.
Ar Pavlas Durovas gali būti sulaikytas pagal FSB „raudonąjį pranešimą”?
Tikimybė, jog Pavelas Durovas daugelyje pasaulio šalių bus sulaikytas FSB prašymu, išlieka minimali. Nors Rusijos teisėsauga pareiškė jam kaltinimus pagal sunkaus nusikaltimo straipsnį, praktiškai inicijuoti realų suėmimą per Interpolą beveik neįmanoma.
Interpolo generalinis sekretoriatas griežtai atmeta prašymus, turinčius politinį atspalvį arba susijusius su atskirų valstybių – įskaitant ir Rusiją – nacionalinio saugumo klausimais. Šios organizacijos įstatų 3 straipsnis kategoriškai draudžia bet kokį politinio pobūdžio įsikišimą, o bandymus persekioti technologijų milžinių vadovus dėl nepakankamo turinio moderavimo tarptautinė bendruomenė vertina kaip kėsinimąsi į žodžio laisvę. „Raudonieji pranešimai” (angl. Red Notices) tokiais atvejais blokuojami dar pirminiame patikros etape.
P. Durovas turi Prancūzijos bei Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pilietybes, o to suteikia papildomą teisinį skydą:
Prancūzija pagal šalies Konstituciją neišduoda savo piliečių trečiosioms šalims. Net ir esant tarptautiniam orderiui, Europos valstybės P. Durovą perduotų Paryžiui, o ne Maskvai.
JAE (Dubajus) itin nenoriai išduoda stambaus verslo atstovus ar savo piliečius trečiųjų šalių prašymu, nebent tai būtų susiję su sunkiais kriminaliniais nusikaltimais – nužudymais ar prekyba narkotikais.
Teorinis suėmimo pavojus išlieka tik tose valstybėse, kurios stipriai politiškai priklausomos nuo Maskvos arba su ja pasirašiusios dvišales sutartis, pavyzdžiui, Baltarusijoje ar Centrinės Azijos šalyse. Tačiau tokių regionų savo kelionėms verslininkas iš principo nesirenka.