Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė analitinę apžvalgą apie dirbtinio intelekto (DI) poveikį valstybių ekonomikai bei verslui. Glaustai apibendrinant, pagrindinė TVF ekspertų išvada skamba taip: turtuoliai toliau turtės, o greičiausieji pasiims viską.
NEWSROOM IN išnagrinėjo šį dokumentą ir pateikia svarbiausius akcentus Europos verslui:
Plintant DI technologijoms, išsivysčiusios šalys pajus galingą našumo ir kapitalo šuolį, o besivystančios valstybės rizikuoja galutinai prarasti savo pagrindinį ekonominį pranašumą – pigią darbo jėgą, taip ir nespėjusios sukurti nuosavos technologinės bazės. Išsivysčiusios valstybės greitai susirinks visą DI teikiamą naudą, mat jos jau turi viską, ko reikia: galingus duomenų centrus, stabilų elektros tiekimą, kapitalą ir kvalifikuotus specialistus. Korporacijos nustos steigti skambučių centrus ar užsakyti analitiką besivystančiose šalyse, nes neuroniniai tinklai šias užduotis atlieka nepalyginamai greičiau ir tiksliau. Visos pajamos iš DI paslaugų plauks technologijų milžinėms, o skurdesni regionai tiesiog neišgalės investuoti į tokią brangią infrastruktūrą.
Dirbtinis intelektas: makroekonominės raidos scenarijai
Iki 2030 m. esminius pokyčius Europos verslui lems ne neuroninių tinklų sudėtingumas, o tai, kaip sparčiai įmonės pradės juos taikyti kasdienėje veikloje.
TVF savo skaičiavimuose numato du galimus scenarijus. Pirmuoju, baziniu atveju, technologijų sklaidą riboja elektros energijos trūkumas duomenų centruose, biurokratiniai barjerai, tokie kaip Europos DI aktas, bei natūrali įmonių inercija. Tokiu atveju našumo augimas bus fragmentiškas, o darbuotojų keitimas vyks palaipsniui, suteikdamas rinkai laiko prisitaikyti. Pagal antrąjį scenarijų atpigę skaičiavimo pajėgumai ir arši konkurencija lems žaibišką DI integraciją visose srityse per dvejus–trejus metus. Tai suteiks galingą postūmį bendram ekonomikos augimui, tačiau kartu sukels masinį biuro darbuotojų atleidimą ir stiprius sukrėtimus finansų rinkose.
Pokyčiai darbo rinkoje ir išlaidų struktūroje
Pirmiausia keisis išlaidų struktūra ir reikalavimai personalui. Algoritmai perima vidutinės kvalifikacijos specialistų atliekamas rutinines užduotis rinkodaros, pirminių pardavimų, analizės ir administravimo srityse. Šiuos procesus pirmosios automatizavusios bendrovės smarkiai sumažins savikainą ir galės klientams pasiūlyti mažesnes kainas ar aukštesnės kokybės paslaugas, išstumdamos iš rinkos tuos, kurie tebedirba rankiniu būdu. Vertė krypsta nuo rutinos vykdytojų prie specialistų, turinčių retą praktinę patirtį, kritinį mąstymą ir gebėjimą valdyti automatizuotas sistemas.
Finansų sistema ir priklausomybė nuo IT infrastruktūros
Kartu sudėtingesnė taps ir finansinė bei technologinė aplinka. Bankai ir investiciniai fondai aktyviai diegia DI prekyboje bei valdydami riziką. Didžioji dauguma finansų institucijų naudoja tuos pačius algoritmus ir duomenis iš trijų ar keturių stambiausių JAV debesijos paslaugų teikėjų. Ekonomikoje kilus įtampai, šie algoritmai vienu metu gali pradėti uždarinėti pozicijas arba atitraukti likvidumą, sukeldami staigius rinkų nuosmukius. Paprastam verslui tai reiškia riziką susidurti su netikėtu kreditų pabrangimu, mokėjimų vėlavimu ar laikinais bankinės infrastruktūros sutrikimais dėl problemų pas vieną iš pagrindinių IT tiekėjų.
Mokesčių politikos pokyčiai ES šalyse
Galiausiai pasikeis ir valstybės nustatytos taisyklės. Masinis darbuotojų keitimas algoritmais mažina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir socialinio draudimo įmokų bazę, iš kurios ES šalyse finansuojamos pensijų sistemos bei sveikatos apsauga. Norėdamos kompensuoti prarastas biudžeto pajamas ir padengti išlaidas socialinėms programoms, Europos vyriausybės neišvengiamai peržiūrės mokesčių įstatymus. Mokesčių našta pamažu persikels nuo darbo užmokesčio fondo prie įmonių pelno, dividendų, energijos išteklių vartojimo ir kapitalo valdymo.
Didžiausia rizika Europai: griežtas reguliavimas pasaulinių lenktynių fone
TVF ataskaitoje tiesiai nurodoma, jog reguliavimo barjerai – vienas pagrindinių veiksnių, stabdančių DI diegimą Europoje ir lėtinančių jos našumo augimą. Įvertinus TVF duomenis globaliame kontekste, Europos ekonomika atsiduria labiausiai pažeidžiamoje padėtyje: kol JAV vystosi dėl milžiniškų privačių investicijų, o Azija – dėl valstybės paramos ir prieinamos energijos, Europa renkasi griežtą kontrolę.
Europos DI akto ir griežto BDAR įgyvendinimas vietos verslui sukuria dvi esmines problemas:
- Kliūtis startuoliams: ES verslininkai priversti eikvoti išteklius ne produktų tobulinimui, o atitikties reguliavimo normoms užtikrinimui. Dėl šios priežasties mažasis ir vidutinis technologijų verslas arba parduodamas, arba pereina JAV milžinių žinion.
- Duomenų trūkumas mokymui: DI lenktynėse laimi tas, kuris greičiau mokosi iš realių informacijos masyvų. Griežti duomenų rinkimo apribojimai ES atima iš Europos bendrovių technologinį „kurą“.
Dėl to Europa rizikuoja tapti „suvaržyta vartotoja“. Vietos verslas bus priverstas pirkti parengtus technologinius sprendimus iš JAV bei Azijos, permokėti už juos ir kartu kęsti didelę mokesčių naštą ES viduje. Siekdami išlaikyti atsparumą, verslininkai privalo iš anksto automatizuoti bazines operacijas, diversifikuoti naudojamas skaitmenines paslaugas ir į ilgalaikius finansinius planus įtraukti mokesčių taisyklių pokyčius.
