Nuotraukos šaltinis: Giorgia Meloni |
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pateikė programinį pareiškimą, galintį tapti lūžio tašku Europos Sąjungos savivokoje. Komentuodama Donaldo Trumpo administracijos pristatytą naująją JAV nacionalinio saugumo strategiją, Italijos vyriausybės vadovė atsisakė prisijungti prie panikuojančiųjų choro ir paragino Briuselį užuot skundęsis, priimti naują geopolitinę realybę.
Naujojoje strategijoje Vašingtonas nedviprasmiškai leido suprasti ketinantis mažinti savo dalyvavimą Europos kontinente, gynybos naštą perkelia ant sąjungininkų pečių. Ir jei daugeliui Europos sostinių šis posūkis tapo šaltu dušu, Roma tai priėmė kaip neišvengiamybę, kuriai ruoštis reikėjo jau seniai.
Infantilizmo eros pabaiga
Kalbėdama Romoje vykusiame festivalyje „Atreju“ gruodžio 14-ąją, G. Meloni griežtai įvertino pastarųjų dešimtmečių Europos politikos infantilumą, kuomet žemyno saugumas de facto buvo patikėtas Amerikai, ir paragino atsisakyti iliuzijų.
„Europa savo saugumą JAV buvo patikėjusi 80 metų, manydama, kad ši diena niekada neišauš, ir apsimesdama, jog tai nieko nekainuoja. Ką galiu pasakyti? Labas rytas, Europa. Labas rytas“, — ironizavo G. Meloni. Ji pabrėžė, kad dabar, kai Vašingtonas „aiškiau nei bet kada“ pareiškė apie atsitraukimą, Senajam žemynui teks skubos tvarka suaugti.
G. Meloni vertinimu, D. Trumpo strategija yra ne katastrofa, o dėsningas rezultatas: „laisvė turi savo kainą“, o save „gyva civilizacija“ vadinanti Europa neturėtų prašyti išorės žaidėjų leidimo egzistuoti ar būti ginama.
Tarp Briuselio panikos ir Budapešto euforijos
G. Meloni pragmatizmas ypač išryškėja nuomonių poliarizacijos pačioje Europos Sąjungoje fone. Italijos lyderė užėmė „suaugusiojo kambaryje“ poziciją, atsiribodama nuo kraštutinumų.
Viena vertus, oficiali ES vadovybės reakcija primena bandymą išlaikyti gerą miną esant prastam žaidimui. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas ir gynybos komisaras Andrius Kubilius JAV strategiją sutiko demonstruodami pasipiktinimo ir dirbtinės ramybės mišinį. Jų retorika apsiriboja mantromis apie transatlantinę vienybę, kurios naujomis sąlygomis skamba lyg atitrūkusios nuo realybės.
Būtent Andrius Kubilius tiesiai pareiškė, kad JAV strategija siekiama „pakirsti Europos vienybę“, taip išreikšdamas Baltijos šalims ir Lenkijai būdingus nuogąstavimus: be amerikietiško skėčio Europa lieka pažeidžiama prieš Rusiją. Susidaro įspūdis, tarsi jis nebūtų pastebėjęs, kad JAV tiesiu tekstu pranešė apie prioritetų kaitą.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas apskritai atmetė naująją Amerikos strategiją, patardama Baltiesiems rūmams savo kritiką nukreipti į Rusiją, kur „draudžiama kitokia nuomonė, laisva žiniasklaida ir politinė opozicija“.
Savo ruožtu EVT pirmininkas Antonio Costa forume Briuselyje pareiškė: „Mes nepriimsime grasinimų kištis į Europos politinį gyvenimą. JAV neturi pakeisti Europos piliečių sprendžiant, kurios politinės partijos yra geros, o kurios – blogos.“
Kitame poliuje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuriam dokumentas iš Vašingtono tapo geriausia politine dovana. Jis neslepia pasitenkinimo, vadindamas D. Trumpo strategiją „svarbiausiu pastarųjų metų dokumentu“. Budapeštui tai ne krachas, o ilgai lauktas grįžimas prie Realpolitik. V. Orbanas tai mato kaip savo kurso patvirtinimą: liberaliojo intervencionizmo atsisakymas ir dialogo su Rusija pradžia dabar yra ne marginali „atstumtojo“ pozicija, o oficiali pagrindinės NATO sąjungininkės linija.
Tuo tarpu G. Meloni pasirinko trečiąjį kelią: neieškoti kaltų (kaip A. Kubilius) ir nešvęsti geopolitinio poslinkio (kaip V. Orbanas), o susitelkti į Europos politinį savarankiškumą.
Ukrainos klausimas: lojalumas, bet ne nuolankumas
Logiška suvereniteto tezės tąsa tapo Italijos pozicija dėl Ukrainos. G. Meloni ypač pabrėžė, kad parama Kyjivui nenutrūks, tačiau Romos motyvacija skiriasi nuo aklo sekimo JAV Demokratų partijos kursu, koks buvo stebimas ankstesniais metais.
„Norime, kad Italija būtų lojali savo partneriams, bet niekam nepavaldi“, – reziumavo premjerė. Pasak jos, pagalba Ukrainai diktuojama ne spaudimo iš Vašingtono, o pačios Italijos nacionalinių interesų ir teisingumo principų. Šiuo pareiškimu G. Meloni leidžia suprasti: net jei D. Trumpas nuspręs visiškai pasitraukti iš Ukrainos klausimo sprendimo, Roma išlaikys savo poziciją, tačiau jau vadovaudamasi sava, europine saugumo strategija.
