Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje vertinamas gyventojų finansinis saugumas ir fizinė apsauga bendrijos šalyse. 2025 m. duomenimis, net 29,2 proc. ES gyventojų neturi sukaupę pakankamai santaupų ir nepajėgtų savarankiškai padengti netikėtų finansinių išlaidų.
Šalių finansinis saugumas: nuo stabilumo iki krizės
Statistika atskleidžia didžiulę gerovės prarają tarp skirtingų Bendrijos narių. Sunkiausia padėtis susiklostė Graikijoje – čia finansiniams sukrėtimams nepasiruošę daugiau nei pusė gyventojų (50,5 proc.). Greta rikiuojasi Latvija (43,7 proc.) bei Bulgarija (42,4 proc.). Būtent šių šalių piliečiai labiausiai pažeidžiami infliacijos ir buitinių nenumatytų aplinkybių.
Didžiausiu finansiniu atsparumu išsiskiria Nyderlandai – čia tik 15,3 proc. gyventojų susiduria su sunkumais prireikus skubių lėšų. Į ekonomiškai saugiausių šalių trejetą taip pat pateko Malta ir Čekija (po 18,7 proc.).
„Eurostato“ analitikai pabrėžia tiesioginį ryšį tarp finansinio stabilumo ir bendros gyvenimo kokybės. Ekonominis saugumas bei gebėjimas laiku apmokėti nuolatines sąskaitas sukuria pamatinį saugumo jausmą. Tuo tarpu santaupų trūkumas krizinėse šalyse neišvengiamai didina socialinę įtampą ir slopina vartojimą, o tai dar labiau stabdo vietos ekonomikų augimą.
Fizinis ir ekonominis saugumas
Be finansinės įtampos, agentūra įvertino ir gyventojų fizinį saugumą, analizuodama tyčinių nužudymų statistiką. 2024 m. duomenimis, šio antireitingo viršūnėje atsidūrė Lietuva (2,63 atvejo 100 tūkst. gyventojų), nors šalyje per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus. Tarp didžiausią nusikalstamumo grėsmę fiksuojančių šalių taip pat atsidūrė Latvija (2,40) bei Estija (1,82). Saugiausiomis Europos valstybėmis pripažintos Liuksemburgas (0,30), Italija (0,57) ir Čekija (0,63), pasižyminti puikiais rezultatais pagal abu pagrindinius kriterijus.
Išlikimo dinamika
Kaip primena NEWSROOM IN, anksčiau „Eurostatas“ regione fiksavo dar prastesnę finansinę padėtį. 2024 m. netikėtų sąskaitų nepajėgė padengti lygiai 30 proc. europiečių. Dabartinis rodiklio smuktelėjimas iki 29,2 proc. rodo tik minimalią ir trapią ES ekonomikos stabilizaciją po virtinės sukrėtimų. Tai, jog Čekija sėkmingai suderina aukštą ekonominį ir fizinį gyventojų saugumą, o Latvija nuolat atsiduria autsaiderių sąrašuose abiejose srityse, rodo, jog Europos Sąjunga tebėra aiškiai susiskaldžiusi į zonas su iš esmės skirtingu socialinio saugumo lygiu.
