Vasario 19 dieną penkių Europos žvalgybos tarnybų vadovai paskelbė perspėjimą: Kremlius tik imituoja taikos derybas. Anot pareigūnų, šio „spektaklio“ tikslas – pasiekti, kad būtų atšauktos ekonominės sankcijos ir pripažintos okupuotos Ukrainos teritorijos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Nors Donaldas Trampas spinduliuoja optimizmu ir tikėjimu „didžiuoju sandoriu“, kurį tikisi pasiekti iki 2026 m. birželio, specialiosios tarnybos šį procesą vadina spektakliu vienam žiūrovui. Žvalgybos duomenimis, Maskva naudojasi JAV derybininkų – Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio – patirties stoka. Taip siekiama laimėti laiko, išspręsti biudžeto deficito problemas ir paruošti dirvą visiškai Kyjivo kapituliacijai.
Spąstai Vašingtonui: 12 trln. dolerių masalas
Rusijos vadovybė žaidžia sudėtingą partiją, bandydama įtikinti D. Trampo administraciją greitos taikos galimybe. Pagrindiniu spaudimo įrankiu tapo siūlymai dėl milžiniškų verslo projektų, kurių vertė siekia 12 trilijonų dolerių – juos akcentuoja Rusijos atstovas Kirilas Dmitrijevas. Šia strategija siekiama nukreipti Baltųjų rūmų dėmesį nuo saugumo klausimų į finansinę naudą. Visgi realūs Maskvos tikslai lieka nepakitę: paversti Ukrainą „neutralia zona“ ir priversti Ukrainos pajėgas pasitraukti iš likusių 20 proc. Donecko srities teritorijos, kuri savo plotu prilygsta nedidelei Europos valstybei.
D. Trampo derybininkai – kritikos taikinyje
Europos sąjungininkai reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad iš JAV pusės derybose dalyvauja nekilnojamojo turto vystytojas S. Witkoffas ir prezidento žentas J. Kushneris. Neturint diplomatinės patirties ir gilaus Rusijos–Ukrainos konflikto istorijos suvokimo, kyla reali grėsmė, jog sandoris bus sudarytas agresoriaus diktuojamomis sąlygomis.
Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly kritiką atmeta, teigdama, kad D. Trampo komanda dėl karo užbaigimo padarė daugiau nei profesionalūs diplomatai per kelis dešimtmečius. Tačiau žvalgybos pareigūnai įsitikinę: bet kokios dabartinės Maskvos nuolaidos tėra taktinis manevras prieš pateikiant naujus, dar griežtesnius reikalavimus.
2026-ųjų finansiniai spąstai
Taikos proceso imitacija V. Putinui gyvybiškai svarbi dėl didėjančių problemų šalies viduje. Nepaisant išorinio stabilumo regimybės, Rusijos ekonomika stagnuoja – BVP augimas tesiekia 1 proc. Siekdamas suvaldyti infliaciją, Centrinis bankas laiko bazinę palūkanų normą ties 15,5 proc. riba, o tai verslo plėtrą daro praktiškai neįmanoma. Likvidžioji rezervo fondo dalis, naudojama biudžeto skylėms lopyti, nuo 2022 m. susitraukė daugiau nei dvigubai. Būtent dėl šios priežasties Kremliui būtinas proveržis dėl sankcijų panaikinimo iki 2026 m. pabaigos, net jei dėl to tektų suvaidinti kelis mėnesius trunkantį diplomatinį maratoną.
