Kovo 9 dieną (kitų metraščių duomenimis – vasario 14-ąją) Lietuva mini simbolinę datą, kai metraščiuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Būtent šią dieną 1009 metais Europos rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas žodis „Lietuva“ (Lituae). Tiesa, šis istorinis debiutas pažymėtas itin niūriai – metraštininkai užfiksavo žiaurų krikščionių misionieriaus nužudymą.
Lietuvos vardas: istoriją pakeitęs įrašas
Pirmasis Lietuvos paminėjimas išliko garsiuosiuose Kvedlinburgo analuose – Šventosios Romos imperijos metraščių sąvade. Lotyniškame tekste sausai ir nešališkai užfiksuota tragedija: misionierių Brunoną Kverfurtietį dviejų žemių – Rusios (Rusciae) ir Lietuvos (Lituae) – pasienyje nužudė pagonys.
Iki pasirodant šiam įrašui, Europos kronikininkai gana miglotai įsivaizdavo šias šiaurės rytų teritorijas apgyvendinusias gentis ir lietuvių iš kitų baltų neišskirdavo.
Kas buvo Brunonas Kverfurtietis?
Apie 974 metus gimęs Brunonas buvo kilmingas vokiečių aristokratas, pasaulietinį gyvenimą iškeitęs į vienuolio abitą ir pasivadinęs Bonifacu. Į istoriją jis įėjo kaip „prūsų apaštalas“ – nenuilstantis pamokslininkas, vyskupas bei savo laiko intelektualas (būtent jis parašė garsųjį „Šv. Adalberto gyvenimą“ ir „Laišką imperatoriui Henrikui II“).
Į Rytų Europą Brunonas išvyko su pavojinga misija – krikštyti atšiaurių pagonių genčių. Jo kelias driekėsi per Kijevo Rusios žemes link prūsų ir jotvingių.
Triumfas ir netikėta mirtis
Iš pradžių su 18 (kitais duomenimis – 24) palydovų būriu į pagonių žemes atvykusio Brunono misija klostėsi neįtikėtinai sėkmingai. Jam pavyko padaryti tai, kas atrodė neįmanoma: pakrikštyti vietos kunigaikštį („prūsų karalių“) Netimerą ir jo artimiausią aplinką. Pamokslininko įtaka tapo tokia stipri, jog Netimeras netgi rimtai svarstė atsisakyti valdžios, perduoti ją sūnui ir sekti paskui Brunoną skleisti Dievo žodžio.
Tačiau taki religinis perversmas visiškai netenkino pagonių elito. Prieš krikščionybės plėtrą stojo tikras Netimero brolis Zebedenas. Būtent jo nurodymu 1009 metų vasario 14 (arba kovo 9) dieną misionieriai žiauriai nužudyti: Brunonui Kverfurtiečiui nukirsta galva, o 18 jo palydovų pakarti.
Legendos byloja, kad kankinių kūnus išpirko ir į Lenkiją pargabeno kunigaikštis Boleslovas Narsusis. Už šį žygdarbį Katalikų bažnyčia jau 1024 metais Brunoną paskelbė šventuoju, o jo garbei, kaip spėja istorikai, pavadintas Braunsbergo miestas.
Tūkstantmetį trunkantis detektyvas: kur tiksliai įvykdyta žmogžudystė?
Šykščios Kvedlinburgo analų eilutės istorikams paliko sudėtingą geografinę mįslę. Frazė „Rusios ir Lietuvos pasienyje“ tapo šimtmečius trunkančių ginčų priežastimi.
- Lenkiška versija: 1998 metais Lenkijos mieste Gižicke (Mozūrijoje) iškilmingai atidengtas kryžius ir paminklas toje vietoje, kur, lenkų istoriografijos teigimu, žuvo šventasis Brunonas.
- Lietuviška versija: Lietuvos istorikai Gižicko pasirinkimą laiko nepagrįstu. Jie atkreipia dėmesį, jog XI amžiuje Rusios ir Lietuvos siena ėjo gerokai toliau į rytus. Jų skaičiavimais, tragedija įvyko Suvalkijos teritorijoje – dabartinės Marijampolės apylinkėse.
Nepaisant ginčų dėl tikslių koordinačių, Brunono Kverfurtiečio mirtis visiems laikams įrašė Lietuvos vardą į Europos istoriją bei tapo atskaitos tašku, kurį mini Lietuvos istorija šalies rašytiniuose metraščiuose.
