Vasario 2 d. mažame Panksatonio miestelyje, Pensilvanijoje, įvyko ceremonija, kuri metai iš metų patenka į pasaulio naujienas. Švilpikas Filas, žymiausias pasaulio meteorologas, išlindo iš savo urvo, kad pateiktų pavasario prognozes. Pamatė savo šešėlį, išsigando ir grįžo į savo duobę miegoti. Tai reiškia, kad pavasario ir šiltų orų teks laukti dar šešias savaites.
Šios tradicijos, kuri atrodo juokinga ir šiek tiek keista, šaknys yra tolimoje praeityje. Jos ištakos siejamos su Europos religine švente, kuri vyksta vasario 2 d. Šią dieną krikščionys prognozavo orus pagal gyvūnų elgesį. Vokiečių naujakuriai, atvykę į Pensilvaniją XVIII amžiuje, šią tradiciją atsinešė su savimi, europinius barsukus pakeisdami švilpikais, kurių rajone buvo gausu.
Pirmoji oficiali „Groundhog Day” mieste buvo surengta 1887 m., o švilpikas Filas nuo tada tapo vietos įžymybe. Pasak legendos, Filas esą išgyvenęs daugiau nei 140 metų, dėka „gyvybės eliksyro”, kurį jis geria kiekvieną vasarą. Žinoma, tai tik mitas, tačiaui prideda žavesio šiai unikaliai tradicijai.
Vienok pastaraisiais metais Filo prognozės tampa vis prieštaringesnės. Dėl visuotinio atšilimo ir klimato kaitos žiemos tampa ne tokios atšiaurios, o pavasariai – mažiau nuspėjami. Kartais sunku pasakyti, kur baigiasi žiema ir prasideda pavasaris. Tačiau Panksatonio gyventojai su tūkstančiais turistų, kurie kasmet aplanko miestą, ir toliau nekantriai laukia švilpiko prognozės.
Dėl kultinio filmo Groundhog Day (Švilpiko Diena-1993), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Billas Murray’us, susidomėjimas šiuo renginiu išplito toli už Pensilvanijos ribų. Filme Murray personažas įstringa laiko kilpoje, priverstas gyventi tą pačią dieną vėl ir vėl. Nuo tada posakis „Groundhog Day” tapo priežodžiu apibūdinti situacijas, kai atrodo, kad gyvenimas kartojasi be pokyčių.
Švilpiko Dienos tradicija yra daugiau nei tik smagus ritualas. Tai priminimas, kad žmonės bando neprarasti ryšio su gamta net technologijų ir klimato kaitos amžiuje.Taigi kol Filas ir toliau skelbs savo prognozes, ši tradicija gyvuos, sujungdama praeitį ir dabartį bei suteikdama mums priežastį nenukabinti nosies, net jei žiema užsitęs