Ispanijoje nuvilnijo pirmasis per 14 metų visą parą trukęs visuotinis streikas – reaguodami į drastišką būsto nuomos brangimą, gyventojai blokavo kelius ir stabdė pramonės įmones. Šis socialinis maištas sukėlė politinę griūtį: krito ministrų kabinetas, o šalyje skubiai paskelbti pirmalaikiai rinkimai, vyksiantys lapkričio 29 d.
Visuotinis streikas: rinkų blokada ir sustabdytos gamyklos
Dvi pagrindinės šalies profesinės sąjungos (CCOO ir UGT) paralyžiavo ištisus ekonomikos sektorius. Automobilių gamyklose ir uostuose darbą nutraukė 90 proc. darbuotojų, mėsos perdirbimo pramonėje streikavo 85 proc., o atliekų tvarkymo sektoriuje – 82 proc. Madride ir Barselonoje kilo transporto chaosas: piketuotojai užblokavo autobusų parkus, paralyžiavo eismą sostinės Gran Via gatvėje, o oro bendrovė „Lufthansa“ prevenciškai ėmė atšaukinėti skrydžius.
Prie sostinės pakraštyje veikiančios didžiausios didmeninės prekybos bazės „Mercamadrid“ vartų protestuotojai susirėmė su Nacionaline policija. Piketo dalyviams ėmus deginti padangas, pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Per grumtynes medikų pagalbos prireikė 13 asmenų. Iš viso per neramumus šalyje sužeista 20 akcijos dalyvių, policija sulaikė 27 aktyvistus.
Pensininkės tragedija ir verslas be burtų lazdelės
Oficialus protesto šūkis – itin tiesus: „Atlyginimai. Būstas. Kainos“. Per pastarąjį dešimtmetį vidutinė buto nuomos kaina šalyje padvigubėjo, atimdama iš jaunimo bet kokią galimybę pradėti savarankišką gyvenimą. Didžiausiu protestų katalizatoriumi tapo 87-erių Maricarmen Abascal tragedija: neįgaliojo vežimėlyje sėdinti senolė buvo viešai iškeldinta iš būsto, kurį jos šeima nuomojosi net septynis dešimtmečius. Netrukus ligoninėje mirusi moteris tapo negailestingos nekilnojamojo turto rinkos simboliu visoje šalyje.
Dabar mitinguotojai reikalauja uždrausti turistinius apartamentus ir įpareigoti valstybę griežtai reguliuoti sektorių. Verslo atstovai į tokius reikalavimus žvelgia itin skeptiškai. Ispanijos darbdavių organizacijų konfederacijos (CEOE) viceprezidentė pabrėžė, jog streikai privalo spręsti išimtinai darbo santykių ginčus. Jos teigimu, verslininkai lygiai taip pat kenčia dėl išpūstų nekilnojamojo turto kainų, tačiau jokios „burtų lazdelės“ makroekonominėms problemoms spręsti neturi. Kita vertus, dalis politikų nusprendė gatvei neprieštarauti: socialinių teisių ministras Pablo Bustinduy asmeniškai paragino piliečius streikuoti, taip paradoksaliai protestuodamas prieš savo paties vyriausybės politiką.
Politinė atomazga: parlamento kapituliacija
Kaip primena NEWSROOM IN, anksčiau ministrų kabinetas skubos tvarka mėgino apriboti nuomininkų iškeldinimą, siekdamas numalšinti visuomenės įtampą. Šią iniciatyvą parlamente užblokavo dešiniosios partijos, baimindamosi, jog būsto rinka persikels į šešėlį. Kilus visuotiniam pasipiktinimui ir dygstant protestuotojų palapinių miesteliams, premjeras Pedro Sanchezas nusileido. Iš pradžių tik 2027 m. planuoti visuotiniai rinkimai skubiai paankstinti iki lapkričio pabaigos, o būsto krizė tapo pagrindiniu valdžios kaitos Ispanijoje svertu.
