Irano karas ir naftos rinka: valstybės atveria rezervus

Persijos įlanka ir naftos rinka po blokados
| Nuotraukos šaltinis: „Sky News“ |

Irano karas išprovokavo didžiulę naftos rinkos paniką. Nors Europos vairuotojai su vis didėjančiu pykčiu stebi degalinių kainolapius, tikroji ekonominė krizė – kai stoja gamyklos, smunka BVP, o žmonės praranda darbus – dar neprasidėjo.

Svarbu suprasti dabartinę konflikto stadiją: pasaulis išgyvena vadinamąją prevencinės baimės fazę. Hormūzo sąsiaurio blokada atkirto prieigą prie penktadalio kasdien suvartojamų angliavandenilių. Siekdama nuraminti prekybininkus, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) rekomendavo į rinką paleisti rekordinius 400 mln. barelių naftos. Tai – didžiausia intervencija žmonijos istorijoje (ankstesnis, 2022-ųjų, rekordas siekė 182 mln. barelių).

Portalas NEWSROOM IN susistemino duomenis apie dabartinius pagrindinių rinkos žaidėjų, pirmųjų atvėrusių savo nacionalines saugyklas, veiksmus:

ValstybėValstybinis rezervasVeiksmai rinkos baimės etape
JAV415,4 mln. bareliųRuošiamasi koordinuotai intervencijai
Japonija260 mln. bareliųDalis atsargų atveriama nuo kovo 16 d.
VokietijaApie 90 mln. bareliųSkubiai išleidžiama 18 mln. barelių (20 proc. viso rezervo)

Dabartinis santykinis stabilumas – visiška iliuzija. Ekonomistai pasaulio ekonomiką lygina su pilna vonia, kurioje užsuko vandens čiaupą ir ištraukė kamštį. Rezervinė nafta kol kas dar pasiekia gamyklas, tačiau jos nykimo matematika – negailestinga. TEA paskelbti 400 mln. barelių padengia vos 20 dienų standartinio tranzito per paralyžiuotą Hormūzo sąsiaurį.

Jei karo veiksmai užsitęs, Europos vartotojai pirmieji pajus smūgį. Išskyrėme keturis neišvengiamus artėjančio šoko padarinius ES gyventojams:

  • Kainų sprogimas degalinėse. Deficito lūkesčiai jau dabar augina didmenines benzino bei dyzelino kainas.
  • Valstybinis normavimas. Šalių (pavyzdžiui, Vokietijos) valdžia ruošiasi įstatymais apriboti degalų kainų augimą, leidžiant jas kelti ne dažniau kaip kartą per parą.
  • Logistikos infliacija. Brangūs degalai neišvengiamai ir smarkiai padidins bazinių maisto produktų pristatymo į prekybos centrus savikainą.
  • Gamybos stabdymas. Energijai imlios gamyklos dėl fizinio mazuto trūkumo bei brangios generacijos ims trumpinti darbo pamainas.

Strateginių atsargų atvėrimas veikia išskirtinai tik kaip stiprūs finansiniai nuskausminamieji. Vyriausybės degina savo neliečiamąjį fondą dėl vienintelio tikslo – atitolinti katastrofą. Politikai viliasi, jog kariškiams pavyks atblokuoti Artimųjų Rytų prekybos kelius dar iki tol, kol Europos rezervuarai visiškai ištuštės. Jei šis planas žlugs, prevencinė baimė taps realybe. Tuomet dabartinė energetikos kolapso grėsmė greitai virs pačia destruktyviausia šių laikų ekonomine krize.

Skaitykite toliau