Vakarų hegemonijos epocha negrįžtamai baigėsi, Indijoje vykstančiame didžiuliame tarptautiniame forume „Raisina Dialogue“ viešai pareiškė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas. Nors dešimtmečius Jungtinės Valstijos bei Europos Sąjunga tarptautinėje arenoje diktavo žaidimo taisykles ir atrodė kaip nepalaužiamas ekonominės galios centras, ši pasaulio tvarka sparčiai traukiasi į praeitį, o apie tai daugelis Vakarų lyderių kol kas drįsta kalbėti tik užkulisiuose.
Portalas „NEWSROOM IN“ detaliai išanalizavo, kaip naująją geopolitinę realybę vertina Suomijos vadovas, kokios sisteminės klaidos įstūmė Vakarų modelį į krizę ir, svarbiausia, kaip šie pasauliniai pokyčiai atsilieps kiekvieno žmogaus kasdienybei.
A. Stubbo vizija: Vakarų hegemonija ir naujas pasaulis
Suomijos vadovo diplomatinę retoriką pavertus paprastais žodžiais, jo požiūrį į susidariusią padėtį galima apibendrinti keliais esminiais teiginiais:
- Vakarams laikas nusiimti karūną. Europa ir JAV nebeturi valdžios monopolio. Pasaulio ekonomikos ir demografijos ateitis priklauso Globaliesiems Pietums – Indijai, Kinijai, Brazilijai bei kitoms besivystančioms valstybėms.
- Niekas nenori klausytis pamokslų. Laikai, kai Vakarai iš griežto mokytojo pozicijos skaitė kitoms šalims paskaitas apie demokratiją, negrįžtamai praėjo. Atėjo metas mokytis tartis lygiavertiškai.
- Būtinas pragmatizmas, o ne idealizmas. Negalima ignoruoti realybės vien todėl, kad ji nepatinka. Privaloma bendradarbiauti net ir su tomis valstybėmis, kurių vertybės atrodo nesuprantamos, kitaip gresia visiška politinė bei ekonominė izoliacija.
Kas kaltas dėl Vakarų nuosmukio?
Paradoksalu, tačiau Vakarų galybės pamatų nesugriovė nei išorės priešai, nei pasauliniai kataklizmai – Vakarai patys sau šovė į koją.
Istoriškai Europa ir JAV praturtėjo dėl laisvosios rinkos, privačios nuosavybės bei laimėjimų kultūros – nugalėdavo tie, kurie geriausiai dirbo ir kūrė inovacijas. Visgi ilgainiui ši sistema sulūžo. Politikai suprato, jog rinkėjų balsus lengviausia nusipirkti dalijant „visuotinės gerovės“ pažadus.
Galiausiai klasikinį kapitalizmą pakeitė milžiniška biurokratinė mašina. Valstybės ėmė atimti vis daugiau lėšų iš efektyviai dirbančiųjų, kad išlaikytų nekonkurencingus rinkos dalyvius. Laisvosios konkurencijos vietą užėmė valdininkai, sprendžiantys, kuriam verslui skirti subsidijas, o kuriam – išrašyti baudą. Ekonomika apaugo biurokratija, inovacijų plėtra sulėtėjo, o priklausomybė nuo pigių prekių iš Azijos tapo kritinė.
Kas keisis artimiausiu metu?
Suvokusi, kad praranda pozicijas, Europa įjungė panikos režimą. Šiuo metu Europos Komisija skubiai perrašinėja žaidimo taisykles. Nors anksčiau nuolat girdėjome apie laisvosios tarptautinės prekybos privalumus, dabar ES aplink save stato ekonominę tvirtovę.
Priimami nauji teisės aktai (pavyzdžiui, 2025–2026 metams numatyti Konkurencingumo kompasas bei Pramonės spartinimo įstatymas), kurių esmė paprasta – griežtas protekcionizmas. Valstybiniai užsakymai ir milijardinės subsidijos nuo šiol atiteks tik „saviems“ – vietinėms korporacijoms, bandant dirbtinai išauginti lyderius, galinčius konkuruoti su JAV ir Kinija. Tuo tarpu pigus importas bus negailestingai blokuojamas didžiuliais muitais ir painiomis taisyklėmis.
Ko tikėtis ateityje?
Net jei nesidomite geopolitika, naujoji pasaulio tvarka neabejotinai pasibels į jūsų duris. Štai kas keisis:
- Viskas brangs. Laisvoji prekyba leido gaminti prekes ten, kur pigiausia, ir gabenti jas po visą pasaulį. Dabar pasaulis skyla į blokus. „Savų“ gamintojų apsauga nuo konkurentų reiškia, jog už jų neefektyvumą sumokės vartotojas. Technikos, automobilių ir kasdienių prekių kainos neišvengiamai kils.
- Infliacija ir mokesčiai. Prekybos karai bei trilijoninės subsidijos verslui reikalauja milžiniškų lėšų. Vyriausybės bus priverstos spausdinti pinigus arba didinti mokesčius – tiek tiesioginius, tiek paslėptus.
- Mažiau pasirinkimo, daugiau sienų. Pasaulis byra į dalis. Technologijų, paslaugų ir prekių prieinamumas priklausys nuo to, kuriam politiniam blokui priklauso jūsų valstybė. Skaitmeniniai ir prekybos barjerai taps kasdiene norma. Tarptautinių bendrovių sėkmę lems ne tik produkto kokybė, bet ir prieiga prie valstybių subsidijų bei lojalumas pasirinkto bloko politiniam kursui.
Ką daryti eiliniam europiečiui?
Pasaulyje, kuriame valstybės imasi protekcionizmo ir tiesioginio valdymo, išgyvenimo strategija keičiasi:
- Diversifikuoti turtą. Nelaikykite visų santaupų viena valiuta ar vienoje jurisdikcijoje. Pasaulis tampa vis labiau susiskaldęs, tad tai, kas veikia viename „bloke“, gali būti blokuojama kitame.
- Nesikliauti valstybe. Dosnių socialinių garantijų epocha eina į pabaigą – vykstant prekybiniams ir tikriems karams, valstybių biudžetuose tam paprasčiausiai nebeliks pinigų.
- Investuoti į unikalius įgūdžius. Griežtos pasaulinės konkurencijos sąlygomis didžiausią vertę turi tik tie specialistai, kurie geba spręsti sudėtingas ir nestandartines problemas.
