Pasaulinis vandenyno lygis viršija ankstesnes prognozes. Nyderlandų Vageningeno universiteto mokslininkai žurnale „Nature“ paskelbtoje publikacijoje atskleidė, jog šio skaičių neatitikimo priežastis slypi ne spartesniame ledynų tirpsme, o pačių tyrėjų ilgametėse metodologinėse klaidose. Pasirodo, dešimtmečiais naudoti pernelyg supaprastinti teoriniai modeliai apsieidavo be vietinių fizinių duomenų.
Geoido modelis prasilenkia su fizikos dėsniais
Mokslininkas Philipas Minderhoudas ir doktorantė Katharina Singer išanalizavo 385 recenzuotas mokslines publikacijas, skirtas pakrančių grėsmėms. Tyrimas atskleidė, jog daugiau nei devyniasdešimtyje procentų darbų autoriai ignoravo tiesioginius vietinius jūros lygio matavimus. Užuot juos vertinusi, mokslo bendruomenė daugiausia kliovėsi geoido modeliu. Šis algoritmas pasaulinį vandens lygį apskaičiuoja remdamasis išimtinai Žemės gravitacijos ir sukimosi greičio rodikliais. Visgi standartizuota formulė pasirodė pernelyg grubi: ji visiškai atmesdavo tokius svarbius dinaminius veiksnius kaip vietinis vėjo stiprumas, vandenyno srovės ar nuo temperatūros ir druskingumo priklausantis vandens tankis.
Tikrieji skaičiai ir vandenyno lygis: paklaidų geografija
Į skaičiavimus įtraukus realius fizinius parametrus, situacija kardinaliai pasikeitė. Paaiškėjo, jog anksčiau nustatytas vidutinis pasaulinis bazinis vandenyno lygis atsiliko nuo tikrovės 24–30 centimetrų. Be to, statistinių paklaidų geografija pasiskirsčiusi netolygiai ir tiesiogiai priklauso nuo vietos sąlygų. Pavyzdžiui, Pietryčių Azijos ir Indo-Ramiojo vandenyno baseino regionuose faktinis vandens lygis apskaičiuotąjį viršija 100–150 centimetrų. Atskirais ekstremaliais atvejais, kai srovių ir vėjų įtaka didžiausia, praraja tarp teorijos popieriuje ir faktinių matavimų išaugo net iki 550–760 centimetrų.
Ką tai reiškia pakrančių miestams
Aptikta pradinių duomenų klaida turi tiesioginių pasekmių pasauliniam klimato rizikos vertinimui ir pakrančių regionų ekonomikai. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (IPCC) prognozavo jūros lygio pakilimą 28–100 centimetrų iki 2100 metų. Kadangi faktinė pradinė vandens atyma jau dabar viršija apskaičiuotąją, paskelbtos grėsmės infrastruktūrai ir pakrančių gyvenvietėms pasireikš gerokai anksčiau, nei laukta. Tyrimo autoriai ragina nedelsiant peržiūrėti pasaulinę metodologiją: inžinieriai ir miestų planuotojai potvynių riziką privalo vertinti remdamiesi vietiniais matavimais, o ne vidutiniais planetos modeliais.
