Pasiklydusių bepiločių orlaivių epidemija Šiaurės Europoje įgauna pagreitį, o pastarieji dronai Suomijoje privertė imtis saugumo priemonių. Po oro erdvės pažeidimų Baltijos šalyse su panašia situacija susidūrė ir Suomija. Kovo 29 d. šalies pietryčiuose, maždaug už 50 kilometrų nuo sienos su Rusija (netoli Kouvolos miesto), sudužo du dronai. Suomijos karinės oro pajėgos vieną iš jų identifikavo kaip ilgojo nuotolio ukrainiečių smogiamąjį droną An-196 „Liutyi“, praneša YLE.
Dėl nukritusių dronų – baudžiamoji byla
Suomijos nacionalinė kriminalinė policija kartu su sienos apsaugos tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pasak sienos apsaugos policijos vadovo Robino Lardot, pagrindinis tikslas – išsiaiškinti tikslią aparatų kilmę ir jų nukritimo priežastį. Šiuo metu byla kvalifikuojama kaip „didelis neatsargumas, sukėlęs pavojų visuomenei“, tačiau pareigūnai neatmeta, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Baudžiamojo kodekso straipsnis gali būti perkvalifikuotas į sunkesnį.
Identifikacija: kieno tai dronai Suomijoje?
Suomijos karinėms oro pajėgoms greitai pavyko identifikuoti bent vieną iš nukritusių aparatų. Paaiškėjo, kad tai – ilgojo nuotolio ukrainiečių smogiamasis bepilotis An-196 „Liutyi“.
Gynybos ministras Antti Hakkanenas patikino, jog saugumo institucijos sureagavo nedelsiant, o vyriausybė į susidariusią situaciją žiūri itin rimtai. Paveikslą papildė premjeras Petteri Orpo: jis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aparatų pasirodymą logiškai susiejo su neseniai įvykdytomis masinėmis atakomis prieš Rusijos infrastruktūros objektus Leningrado srityje, su kuria Suomija turi tiesioginę sieną.
Baltijos šalių aidas: serijinis sistemų gedimas
Suomijos incidento neįmanoma vertinti atsietai nuo pastarųjų dienų įvykių. „NEWSROOM IN“ primena, jog dar šią savaitę ukrainiečių dronai krito Lietuvos, Latvijos bei Estijos teritorijose.
Tiesa, Talinas kategoriškai paneigė gandus dėl tranzito per Estijos oro erdvę. Šalies atstovai pareiškė, jog bepiločiai iš Rusijos pusės įskrido sutrikdyti radioelektroninės kovos (REK) sistemų.
Trajektorijos mįslė: kaip bepiločiai pasiekė Suomiją?
Grįžtant prie situacijos Suomijoje, kovo 31 d. sušauktas neeilinis parlamento Gynybos komiteto posėdis, kuriame deputatai išklausys srities ekspertų. Pagrindinis klausimas, į kurį teks atsakyti: kokiu tiksliai maršrutu ukrainiečių „Liutyi“ pasiekė miškus netoli Kouvolos? Įvertinus šių dronų skrydžio nuotolį (apie 1 000 km), svarstomi du pagrindiniai scenarijai.
- Pirmasis scenarijus (rytinis nukrypimas): Bepiločiai skrido per Rusijos ar Baltarusijos teritoriją, taikydamiesi į Leningrado srities objektus (pavyzdžiui, Ust Lugos uostą). Paveikti galingų rusiškų REK sistemų, jie prarado navigaciją, nukrypo nuo kurso, kirto Rusijos ir Suomijos sieną bei nukrito pasibaigus degalams. Šią versiją netiesiogiai patvirtina Suomijos premjero pareiškimai bei neseni Estijos užsienio reikalų ministerijos komentarai.
- Antrasis scenarijus (Baltijos tranzitas): Aparatai galėjo judėti sudėtinga trajektorija virš Baltijos jūros akvatorijos ar netgi tranzitu per Baltijos šalių oro erdvę (arba virš teritorinių vandenų), siekiant prisiartinti prie Leningrado srities iš netikėtos pusės – nuo Suomijos įlankos. Atsižvelgiant į tai, jog standartiniai NATO radarai fiziškai nemato žemai skrendančių taikinių (tai jau įrodė incidentai Lietuvoje ir Latvijoje), bepiločiai galėjo įveikti šį kelią likę beveik nepastebėti, kol galiausiai nukrito dėl techninio gedimo.
Nepriklausomai nuo to, kokį maršrutą patvirtins tyrėjai, incidentas atskleidžia naują realybę – Šiaurės Europos oro erdvė nebėra apsaugota nuo tiesioginio karo tarp Ukrainos ir Rusijos aido. Interviu „Yle Radio“ metu premjeras Petteri Orpo pabrėžė, jog faktas, kai bepiločiai atsiduria Suomijos oro erdvėje ir pasiekia net Kouvolą, kelia didelį nerimą.
