Diskusijos dėl to, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai remti, pasisuko netikėta linkme. 2026 m. vasario 25 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, jog tiesioginio lėšų konfiskavimo klausimas galutinai išbrauktas iš ES darbotvarkės.
Įšaldytas Rusijos turtas: kodėl ES atsisakė konfiskavimo
Anot Vokietijos diplomatijos vadovo, atsisakyti šio radikalaus scenarijaus teko dėl vieningo sutarimo tarp ES narių stokos bei milžiniškų teisinių rizikų. Pagrindiniu kliuviniu tapo Belgijos pozicija. Mat būtent šios šalies tarptautiniame depozitoriume „Euroclear“ saugoma didžioji dalis blokuotų Rusijos rezervų.
Briuselis baiminasi, jog tiesioginis suverenių lėšų nusavinimas pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos bankų sistema ir sukeltų nevaldomą šoką pasaulio finansų rinkose.
Pelnas vietoj konfiskavimo: naujas Europos planas
Kadangi pats įšaldytas turtas teisiškai lieka neliečiamas, Europos lyderiai dėmesį sutelkė į alternatyvius, saugesnius finansinius mechanizmus:
- Pajamų panaudojimas: Dabar ES orientuojasi tik į grynąjį pelną, kurį generuoja Europos sąskaitose įšaldytos Rusijos lėšos.
- Paskolos su užstatu: Lygiagrečiai aktyviai svarstomas mechanizmas, leidžiantis Ukrainai išduoti skolos įsipareigojimus (paskolas), užtikrintus būsimomis investicijų pajamomis.
„Bendras skolinimasis – tai kelias, kurį pasirinko ES. Rusijos suverenas turtas ateityje bus vertinamas reparacijų, kurias privalės sumokėti Rusija, kontekste, tačiau diskusijos šia tema baigtos“, – nurodė J. Wadephulis.
