Po Berlyne vykusių taikos derybų dėl Rusijos sukelto karo pabaigos Ukrainos sąjungininkai Vakaruose pareiškė optimistinę žinią: esą pavyko išspręsti 90 proc. kliūčių kelyje į taiką. Tačiau Kremliaus veiksmai rodo visiškai kitą realybę. Tiek Vladimiro Putino atsakymai per „tiesioginę liniją“ (gruodžio 19 d.), tiek jo retorika Rusijos Gynybos ministerijos kolegijoje (gruodžio 18 d.) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą – jokie taikos susitarimai jo nedomina.
Trumpai tariant, derybų procesas V. Putinui tėra spektaklis, į kurį jis nežiūri rimtai. Rusijos vadovas manipuliuoja Jungtinėmis Valstijomis, vengdamas atviro konflikto su išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau Europos atžvilgiu nerenka žodžių ir atvirai demonstruoja panieką. Pagrindinis karo tikslas išlieka nepakitęs – visiškas Ukrainos sutriuškinimas.
Praraja tarp Vakarų iliuzijų ir realybės
Nepaisant Vakarų diplomatų optimizmo, Kremliaus retorika nesušvelnėjo nė per nago juodymą. Savo kalboje V. Putinas pakartojo jau įprastą mantrą: Rusija deryboms pasiruošusi, tačiau tik pagal jo ultimatumą, paskelbtą praėjusių metų vasarą. Tai reiškia patį griežčiausią, faktiškai kapituliacinį scenarijų. Maskvos reikalavimų sąrašas nesikeičia: Ukrainos pajėgų išvedimas iš visų regionų (pagal jų administracines ribas), atsisakymas stoti į NATO, branduolinio ginklo neturėjimas, „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“.
Čia ir slypi esminis prieštaravimas: jei Vakarai tikina, kad „išspręsta 90 proc. problemų“, o V. Putinas ir toliau reikalauja atiduoti Chersoną bei Zaporižią, galimi tik du variantai: arba sąjungininkai gyvena iliuzijų pasaulyje, arba V. Putinas, keldamas statymus prieš finalinį etapą, tiesiog blefuoja.
V. Putinas pabrėžė: „Kamuolys yra visiškai oponentų pusėje“. Vadinasi, bet kokias kompromisines saugumo garantijas, kurias aptaria V. Zelenskis ir ES lyderiai, Kremlius atmes.
Taikos iliuzija: D. Trumpo planas ir 2026-ųjų žaidimas
Ypač iškalbinga buvo V. Putino reakcija į D. Trumpo taikos iniciatyvas. Čia Rusijos lyderis žaidžia dvigubą žaidimą: vengia tiesioginės konfrontacijos, tačiau atsisako prisiimti bet kokius įsipareigojimus.
Paklaustas, ar prisiimtų atsakomybę už žmonių žūtis 2026 metais, jei atmestų D. Trumpo planą, V. Putinas išsisukinėjo: „Mes nelaikome savęs atsakingais… ne mes pradėjome šį karą“. Tiesa, jis pridūrė, kad „labai vertina“ D. Trumpo iniciatyvas ir netgi „praktiškai sutiko“ su jo pasiūlymais per viršūnių susitikimą Aliaskoje.
Tačiau žodžius apie pritarimą nubraukia realūs veiksmai: Gynybos ministerijos kolegijoje buvo aiškiai pasakyta, kad Rusija ruošiasi tęsti karo veiksmus ir 2026 metais. Tai įrodo, kad reveransai D. Trumpo pusėn tėra taktinė gudrybė siekiant neerzinti Vašingtono anksčiau laiko, kol karinė mašina dirba visu pajėgumu.
„Europos paršeliai“: reketininko diplomatija
Jei su JAV V. Putinas dar bando imituoti dialogą, tai Europos atžvilgiu perėjo prie tiesioginių įžeidimų. Apibūdindamas tuos, kurie norėjo „pasipelnyti“ Rusijos sąskaita, jis pavartojo terminą „Europos paršeliai“. Vėliau jis ciniškai teisinosi, vadindamas tai „teisiniu terminu“, taikomu „neapibrėžtai asmenų grupei“, kas tik dar labiau pabrėžia jo panieką civilizuotam bendravimui.
Negana to, V. Putinas pateikė pasiūlymą: „Nebus jokių karinių operacijų, jei elgsitės su mumis pagarbiai“. Ši frazė sukonstruota pagal klasikinę kriminalinio šantažo schemą: „Aš jūsų neliesiu, jei darysite tai, ką liepsiu“. Kremliaus žodyne „pagarba“ reiškia visišką paklusnumą Maskvos interesams, tad saugumo pažadas iš tikrųjų tėra užslėptas grasinimas.
Rinkimai kaip patyčios
Atskiro dėmesio vertas V. Putino komentaras apie galimus rinkimus Ukrainoje. Jis ciniškai pasiūlė „pagalvoti apie saugumo užtikrinimą“ ir netgi „susilaikyti nuo smūgių“ balsavimo dieną. Tačiau iškėlė vieną sąlygą: balsavimo teisę privalo gauti ir Rusijoje esantys ukrainiečiai.
Šis reikalavimas paverčia visą pasiūlymą farsu. Techniškai ir teisiškai neįmanoma surengti sąžiningų rinkimų deportuotiems ar į šalį agresorę pabėgusiems piliečiams. Keldamas iš anksto neįgyvendinamą sąlygą, V. Putinas parodo, kad rinkimų tema jam – ne kelias į Ukrainos valdžios legitimizaciją, o tiesiog dar viena proga pasityčioti iš Ukrainos, ES ir JAV.
Bauginančiai aiškus vaizdas
Atmetus diplomatinį fasadą, situacija tampa bauginančiai aiški. Visos Kremliaus kalbos apie taiką tėra dūmų uždanga. Maskvai nereikia kompromisų – jai reikia visiškos Ukrainos kapituliacijos. V. Putinas eina va bank, atvirai niekindamas Europą ir ruošdamasis ilgam maratonui, tikėdamasis „apžaisti“ ar „pralaukti“ net D. Trumpą. Dabar esminis klausimas kyla ne jam, o Vakarų sąjungininkams: ar jie suvokia šį blefą? O gal Vakarų lyderiams patogiau ir toliau gyventi iliuzijų pasaulyje, apgaudinėjant save, o kartu ir mus?
