JT generalinio sekretoriaus rinkimai prasidėjo Jungtinėse Tautose (JT) – ieškoma pamainos postą paliekančiam Antonio Guterresui (Antonijui Guteresui). Šių metų pabaigoje baigiasi antroji nuo 2017-ųjų organizacijai vadovavusio diplomato kadencija.
Šįkart rinkimų statymai itin aukšti. Naujajam vadovui teks ne tik tarpininkauti gilios pasaulinės krizės sąlygomis, bet ir valdyti pasaulinę pasitikėjimo pačiu tarptautinės biurokratijos modeliu krizę.
JT generalinio sekretoriaus rinkimai: procedūra ir Saugumo Taryba
Metų pradžioje JT valstybės narės sulaukė kvietimo iki 2026 m. balandžio 1 d. iškelti savo kandidatus. Pirmieji vieši dialogai su pretendentais Generalinėje Asamblėjojoje vyks balandžio pabaigoje.
Pagrindinis rinkimų etapas – uždaros konsultacijos JT Saugumo Taryboje. Būtent čia sprendžiamas kandidatų likimas. Penkios nuolatinės narės (Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV) atlieka lemiamą vaidmenį renkant organizacijos vadovą, mat kiekviena jų turi veto teisę ir gali užblokuoti bet kurį pretendentą.
Planuojama, jog formaliai nugalėtoją Generalinė Asamblėja patvirtins 2026 m. pabaigoje, tačiau realus pasirinkimas ir konsensusas paprastai pasiekiamas rugpjūčio–spalio mėnesiais.
Oficialūs kandidatai į postą
Šiuo metu oficialiai iškelti keturi pretendentai į JT vadovo kėdę:
- Michelle Bachelet (Mičel Bačelet, Čilė): buvusi šalies prezidentė ir JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė (2018–2022 m.).
- Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis, Argentina): dabartinis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius.
- Rebeca Grynspan (Rebeka Grynspan, Kosta Rika): JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) vadovė.
- Macky Sallas (Makis Salas, Senegalas): buvęs Senegalo prezidentas.
Nerašytos taisyklės: geografija ir lytis
Renkant generalinį sekretorių veikia du svarbūs nerašyti veiksniai. Visų pirma, Saugumo Tarybos nuolatinių narių penketuko piliečiai tradiciškai savo kandidatų nekelia.
Antra, egzistuoja neformali geografinė rotacija. Trys iš dabartinių kandidatų atstovauja Lotynų Amerikai – regionui, kuriam, tarptautinės bendruomenės manymu, dabar atėjo eilė užimti šį postą.
Ypatingas dėmesys krypsta į lyčių lygybės klausimą. Per aštuonis JT gyvavimo dešimtmečius šias pareigas ėjo devyni vyrai (iki A. Guterreso organizacijai vadovavo Ban Ki-moonas, Kofi Annanas, Boutrosas Boutrosas-Ghali, Javieras Perezas de Cuellaras, Kurtas Waldheimas, U Thantas, Dagas Hammarskjoldas ir Trygve Lie). Valstybės vis aktyviau ragina išrinkti moterį. Vis dėlto lytis nelaikoma formaliu kriterijumi, o galutinis sprendimas priklausys tik nuo to, ar susiskaldžiusi Saugumo Taryba, spaudžiama krizių Gazoje, Ukrainoje ir Irane, sugebės prieiti prie bendros nuomonės.
Kas laikomas favoritu: analitinė prognozė
Įvertinus dabartinę geopolitinę situaciją bei galimybes įveikti visų penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių veto, leidinio NEWSROOM IN vertinimu, perspektyviausia kandidate atrodo Kosta Rikos atstovė R. Grynspan.
Jos lyderystę lemia idealus trijų veiksnių sutapimas:
- Ji atstovauja Lotynų Amerikai (išlaikomas geografinės rotacijos principas).
- Ji – moteris (pateisinamas lūkestis dėl organizacijos vadovybės atsinaujinimo lyties pagrindu).
- Politinis kompromisas. Skirtingai nei M. Bachelet, kurios darbas žmogaus teisių komisarės poste sulaukė aštrios kritikos ir nepasitenkinimo tiek iš Vakarų, tiek iš Kinijos bei Rusijos, R. Grynspan garsėja kaip pragmatiška derybininkė. Vadovaudama UNCTAD, ji atliko vieną esminių vaidmenų įgyvendinant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, taip įrodydama gebėjimą sėkmingai palaikyti dialogą vienu metu su Maskva, Kyjivu, Ankara ir Vakarų sostinėmis.
Antrasis realus kandidatas – R. Grossi. Dėl aktyvaus darbo TATENA branduolinių krizių metu (aplink Zaporižios AE Ukrainoje bei Irano branduolinę programą) jis tapo vienu labiausiai atpažįstamų pasaulio diplomatų, kurį gerbia visos Saugumo Tarybos narės. Tačiau didžiulis tarptautinis spaudimas pagaliau išrinkti pirmąją moterį generalinę sekretorę stumia šį kandidatą vyrą į antrąjį planą.
