Kova dėl Rusijos interneto kontrolės ir numatomi WhatsApp apribojimai pasiekė kulminaciją: susirašinėjimo platformos „WhatsApp“ atstovai paskelbė beprecedentį griežtą pareiškimą, kuriame apkaltino Maskvą bandymu atimti iš 100 milijonų žmonių teisę į privatų gyvenimą ir konfidencialų bendravimą.
Komentuodamas situaciją naujienų agentūrai „Reuters“, bendrovės atstovas pabrėžė gresiančią socialinę katastrofą, kurią sukeltų numatomi ribojimai. Anot jo, „WhatsApp“ seniai nebėra tik programėlė telefone – ji tapo Rusijos visuomenės „skaitmenine kraujotakos sistema“. Susirašinėjimo įrankis persmelkia visas gyvenimo sritis: nuo tėvų grupių vaikų darželiuose ir namų bendrijų iki darbo susirinkimų bei šeimų, išsibarsčiusių per kelias laiko juostas, bendravimo. Bendrovė pabrėžė, jog yra „pasiryžusi kovoti už savo vartotojus“, ir tiesiai pareiškė, kad tikrasis apribojimų tikslas – prievarta suvaryti žmones į „vyriausybės primestas programėles“, kurios saugumo ir duomenų apsaugos prasme smarkiai nusileidžia pasauliniams standartams.
Tuo tarpu „Roskomnadzor“ meta įprastą nacionalinio saugumo kortą. Žinyba kategoriškai atmeta kaltinimus cenzūra ir spaudimą platformai grindžia išimtinai įstatymų reikalavimais. Oficiali reguliuotojo pozicija remiasi teiginiu, esą programėlė virto „valstybės priešų“ įrankiu: ji neva naudojama teroro aktams organizuoti, ekstremistams verbuoti ir sukčiavimo schemoms prieš Rusijos piliečius vykdyti.
Visgi pagrindinis nesutarimų akmuo glūdi giliau nei turinio moderavimas. Pagal Rusijos įstatymus (konkrečiai – vadinamąjį „Jarovajos paketą“), informacijos sklaidos organizatoriai privalo ne tik saugoti vartotojų duomenis Rusijos teritorijoje, bet ir pateikti Federalinei saugumo tarnybai (FSB) susirašinėjimo iššifravimo raktus. „WhatsApp“, veikiančiam ištisinio šifravimo (angl. end-to-end) principu, įvykdyti šį reikalavimą techniškai neįmanoma nesukuriant „galinių durų“ (angl. backdoor), kurios sugriautų visą programėlės saugumo architektūrą.
Būtent šis atsisakymas įteikti jėgos struktūroms „raktus nuo visų durų“ ir yra tikroji konflikto priežastis. Auditorijos stūmimas į vietines alternatyvas iš esmės reiškia perėjimą į naują realybę, kurioje „skaitmeninės sienos“ tampa perregimos. Jei Vakarų platformos techniškai negali (ir nenori) skaityti vartotojų žinučių, tai perėjimas prie valstybės kontroliuojamų servisų paverčia „draugą majorą“ nematomu kiekvieno šeimyninio pokalbio dalyviu. 100 milijonų vartotojų tai reiškia viena: susirašinėjimo paslaptis nustoja buvusi teise ir tampa privilegija, kurią valstybė nusprendė anuliuoti.
