2026 m. lapkričio 9–10 d. Paryžiuje vykęs G7 susitikimas, subūręs Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrus, įsimins ne bendru sutarimu, o atvirais diplomatiniais susikirtimais. Pirmininkaujant Prancūzijos diplomatijos vadovui Jeanui-Noeliui Barrot, sąjungininkai mėgino sušvelninti gilius prieštaravimus tarp Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV administracijos ir Europos lyderių. Pagrindiniai ginčai kilo dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) teisėtumo, derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, sankcijų Iranui bei dirbtinio intelekto kontrolės.
Atviras konfliktas: M. Rubio prieš K. Kallas dėl TBT
Garsiausiu ir labiausiai matomu susitikimo konfliktu tapo ginčas dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio negailėjo itin griežtos kritikos TBT dėl išduotų arešto orderių Izraelio vadovybei. Jis kategoriškai pareiškė, jog Vašingtonas sieks teismo likvidavimo, jei šis „nesuvoks savo klaidos“. Jo vertinimu, TBT viršijo įgaliojimus, pretenduodamas į Romos statuto neratifikavusių šalių piliečių jurisdikciją.
„Šiandien tai – B. Netanyahu, o rytoj tai gali būti amerikietis. Esmė ta, kad neleisime jokiam JAV kariui ar karo vadui stoti prieš neteisėtą instituciją, kurios nariai nesame“, – nukirto M. Rubio.
Atsakydama į tai, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas stojo ginti teismo ir pabrėžė, jog ES jį visiškai remia. Jos teigimu, TBT lieka „paskutinė teisingumo viltis“, kai nacionaliniai teismai nesiima veiksmų. „Tarptautinis Baudžiamasis Teismas nėra nukreiptas prieš konkrečias šalis. Jis kovoja su karo nusikaltimais“, – žurnalistams pabrėžė K. Kallas.
Komentuodama Europos atsakomuosius blokavimo mechanizmus į JAV sankcijas, K. Kallas nurodė, jog Bendrija rengia alternatyvius sprendimus, leisiančius Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui toliau dirbti.
Galiausiai dialogas virto aštriu pareiškimų apsikeitimu – šalys liko prie savo pozicijų ir bendro sutarimo nerado.
Irano aklavietė
Aptardamas padėtį Artimuosiuose Rytuose, M. Rubio aiškiai leido suprasti, jog JAV toliau smogs griaunantį ekonominį smūgį Iranui, tačiau didelio masto karinėms operacijoms „nėra poreikio“. Tiesioginius diplomatinius kontaktus su Teheranu valstybės sekretorius pavadino nerezultatyviais, o Irano reikalavimus – „ne tiesiog nepriimtinais, bet kai kuriais atvejais piktinančiais, absurdiškais ir visiškai nerealistiškais“.
Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas perspėjo Jungtines Valstijas vengti karinių smūgių bei akcentavo, jog karinė eskalacija neleistina.
Kalbėdamas apie santykius su Iranu, M. Rubio veikiausiai turėjo omenyje naują diplomatinį E4–R4 formatą Stambule, įsteigtą 2026 m. spalio pabaigoje. „NEWSROOM IN“ primena, jog aštuonių Europos bei Rytų valstybių (Turkijos, Saudo Arabijos, Egipto, Pakistano, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos) užsienio reikalų ministrai susitarė bendromis jėgomis, apeinant tradicines JT struktūras, daryti viską, kad būtų išspręsta jūrų logistikos krizė ir užkirstas kelias plataus masto karui Artimuosiuose Rytuose.
Šio formato atsiradimas sukėlė JAV nerimą – perėjimą prie regioninės kontrolės Vašingtonas suprato kaip iššūkį savo tradiciniam dominavimui. Dalis JAV politinio elito pavojingu precedentu palaikė atskiras pagrindinių sąjungininkų derybas su Teheranu.
Korėjos skandalo atgarsiai
G7 kuluaruose plačiai aptarta neseniai kilusi diplomatinė krizė tarp Kyjivo ir Seulo dėl Šiaurės Korėjos karo belaisvių. Ukrainos užsienio reikalų ministrui Andrijui Sybihai ir Pietų Korėjos diplomatijos vadovui Cho Hyunui teko derėtis renginio paraštėse, siekiant sušvelninti nesutarimų pasekmes bendros Rusijos ir Šiaurės Korėjos ašies grėsmės akivaizdoje.
„NEWSROOM IN“ primena, jog konfliktas tarp dviejų valstybių įsižiebė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2026 m. rugsėjį JT Generalinėje Asamblėjoje viešai pranešė perdavęs Pietų Korėjai du Šiaurės Korėjos karius, paimtus į nelaisvę Kursko srityje. Pietų Korėjos prezidentė Lee Jae-myung apkaltino Kyjivą šiurkščiai pažeidus susitarimą dėl griežto operacijos konfidencialumo. Seulas tokį reikalavimą grindė būtinybe apsaugoti pačių belaisvių ir jų šeimų Šiaurės Korėjoje saugumą. Protestuodama Pietų Korėja atšaukė iš Kyjivo savo ambasadorių Park Ki-chaną bei dar 8 diplomatus ir įspėjo apie gilią santykių krizę.
Visgi Paryžiuje diplomatams pavyko patvirtinti veiksmų planą dvišaliams ryšiams atkurti.
Technologinis optimizmas prieš ES baimes
Tikru koncepciniu lūžiu G7 tapo diskusija dėl dirbtinio intelekto. Prancūzija reikalavo griežtos kibernetinių grėsmių kontrolės bei apsaugos nuo karinių algoritmų. Tuo metu JAV atstovai lobavo D. Trumpo administracijos strategiją: atsisakyti griežto reguliavimo vardan inovacijų ir sparčiai kurti „superintelektą“.
Už uždarų durų susikirto du požiūriai į technologijų ateitį. Prancūzija ir visa ES reikalavo griežtų ribojimų, baimindamosi hibridinių grėsmių, kibernetinių atakų bei DI taikymo karinėms reikmėms. Priešingai, M. Rubio faktiškai blokavo bandymus supančioti vystytojus biurokratinėmis taisyklėmis ir pareiškė, jog JAV laikysis į inovacijas orientuotos darbotvarkės bei sieks kurti „superintelektą“.
Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi mėgino rasti pusiausvyrą, akcentuodamas žmogaus atliekamos DI kontrolės svarbą ir tarptautinio koordinavimo būtinybę kovojant su žalingu technologijų taikymu. Galutiniame komunikate ministrai apsiribojo abstrakčiu „poreikiu užtikrinti saugų ir patikimą pažangaus DI vystymą“ bei paragino stiprinti povandeninių duomenų kabelių saugumą.
JT reforma
Paryžiuje ministrai svarstė ir Jungtinių Tautų klausimą. M. Rubio pažėrė griežtų pareiškimų ir pareikalavo reformuoti organizaciją: „Manau, visi iš esmės sutaria, kad JT sistemą būtina reformuoti, jog būta daug švaistymo, netikslingų išlaidų bei įgaliojimų viršijimo, todėl organizacija privalo grįžti prie pamatinių principų“.
Pasak jo, JAV sieks realios JT atskaitomybės.
Jis taip pat pakomentavo būsimojo JT Generalinio sekretoriaus rinkimus, pabrėždamas, jog Vašingtonas šiame poste nori matyti asmenį, kuris bus „nuoširdžiai pasišventęs reformoms“. Kartu jis pridūrė, jog „esama poros tikrai gerų kandidatų, žmonių, kurie mums patinka – dviejų ar trijų“, ir „tam tikru momentu pasaulis apsispręs, ką nori matyti“.
Kiti Europos diplomatai, įskaitant Vokietijos užsienio reikalų ministrą J. Wadephulą bei Italijos diplomatijos vadovą Antonio Tajanį, viešos JT kritikos vengė. Priimančioji Prancūzijos užsienio reikalų ministerija tradiciškai pabrėžia bendrus G7 prioritetus: ištikimybę JT Chartijai, daugiašališkumui bei humanitarinės pagalbos koordinavimui, susilaikydama nuo aštrių išpuolių prieš organizacijos aparatą.
Ukrainos klausimas: Europos izoliacijos baimė
Diskusijos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą tapo pačiu reikšmingiausiu šio susitikimo akcentu, nors ir vyko geopolitinių procesų šešėlyje. Kol Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha su Prancūzijos kolega derino skubias oro gynybos priemonių bei energetikos sistemos apsaugos siuntas prieš artėjančią žiemą, pokario tvarkos gairės braižytos Abu Dabyje. Būtent ten vyko uždaros trišalės Vašingtono, Kyjivo ir Maskvos konsultacijos.
Nors Abu Dabio procese dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir ES patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, prie bendro derybų stalo jie nesėdėjo, o tai sukėlė didelį europiečių nepasitenkinimą.
Vokietijos diplomatijos vadovas Johannas Wadephulas griežtai išdėstė Bendrijos poziciją: „Europai visiškai aišku: mums nereikia kurti naujos Europos saugumo architektūros kuluaruose. Europa privalo turėti vietą prie derybų stalo“. Prancūzija ir Vokietija leido suprasti, jog žemyno likimo sprendimas be pačių europiečių yra nepriimtinas.
M. Rubio kontaktus JAE pavadino itin produktyviais ir pabrėžė, jog „geriau derėtis, nei visiškai neturėti derybų“, taip pat pamėgino nuraminti sąjungininkus. Jo teigimu, JAV iš principo neprieštarauja Europos įtraukimui, tačiau „tam dar reikia nueiti tam tikrą kelią“.
„Kas iš tiesų svarbu – europiečiai yra prie stalo. Jie diskutuos su mūsų atstovais… Mūsų tikslas kuriame nors etape – išplėsti šį trišalį formatą, kad tai būtų ne vien JAV, Ukraina ir Rusija, bet kad ir europiečiai būtų tiesiogiai atstovaujami šiose derybose“, – reziumavo JAV valstybės sekretorius.
Be to, M. Rubio pažymėjo, jog vienas kritinių Donaldo Trumpo klausimų būsimuose viršūnių susitikimuose (taip pat ir su V. Putinu bei Xi Jinpingu) bus nekontroliuojamas branduolinio ginklo platinimas. Galiausiai Abu Dabyje Europos diplomatai visgi surengė uždaras konsultacijas su JAV komanda, ką J. Wadephulas įvertino su santūriu optimizmu: „Puikiai supratome, kad šiame pirmajame etape nepavyks pasiekti visaverčio Europos dalyvavimo. Vis dėlto esu tikras, jog ateityje tai pavyks. Mūsų požiūriu, kitas raundas – kad ir kur jis vyktų – privalo vykti su Europos atstovais“.
Savo ruožtu Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand teigiamai įvertino patį JAV tarpininkavimo faktą.
Kaja Kallas priminė Vašingtonui, jog ES turi savų svertų ir griežtų sąlygų, kurių JAV ignoruoti negali:
„Esame susitarę neatšaldyti Rusijos turto tol, kol ji nesumokės reparacijų. Jei siekiame teisingos ir tvarios taikos, privalome patraukti atsakomybėn ir karo nusikaltimų kaltininkus… Būtent todėl kartu su Europos užsienio reikalų ministrais parengėme pagrindinių interesų sąrašą, kad labiau subalansuotume derybų stalą. Šiuo metu Rusija pateikė maksimalistinius reikalavimus, o mes nieko neprašome – toks kelias negali būti geras. Bent jau ankstesniame gyvenime dirbau teisininke ir vedžiau daugybę derybų dėl sandorių“.
Komentuodama trišalį formatą Emyratuose, K. Kallas atvirai apkaltino Maskvą diplomatijos imitacija: „Neturiu didelių lūkesčių dėl šių derybų. Nematome jokių tikrų ženklų iš Rusijos pusės, rodančių pasirengimą sąžiningai derėtis… Rusija tik apsimeta deranti, kol toliau bombarduoja civilius ir smogia civilinei infrastruktūrai“.
G7 susitikimas: diplomatiniai rezultatai
Anksčiau G7 ministrų susitikimai dažniausiai apsiribodavo protokoliniu sprendimų tvirtinimu bei Vakarų demokratijų vienybės demonstravimu. Šis susitikimas Paryžiuje atskleidė kitokią dinamiką: diplomatai ne derino pozicijas, o atvirai derėjosi – visų pirma su JAV. Kiekviena sostinė griežtai gynė savus nacionalinius interesus.
Susitikimo rezultatai susiaurėjo iki atskirų sektorių susitarimų. Grupė valstybių ir technologijų milžinių, tarp jų OpenAI, Microsoft bei Anthropic, pasirašė „Paryžiaus kreipimąsi dėl DI saugumo“, skirtą pažangiausių modelių rizikai vertinti. Pirmininkaujanti Prancūzija taip pat patvirtino regionines programas: spaudimo Rusijos „šešėliniam laivynui“ didinimą, laivybos Ormūzo sąsiauryje apsaugą ir antinarkotikų tinklo G7+ Ports Network veiklos pradžią.
Įtraukdamas į šias iniciatyvas Globaliųjų Pietų šalis, klubas siekia kompensuoti vidinius nesutarimus išorine plėtra. Vašingtono posūkis į dvišalę diplomatiją kelia naują iššūkį Europos sostinėms: joms teks kurti savarankišką saugumo architektūrą ir mokytis bendrauti su JAV ne automatiniu pritarimu, o lygiavertės konkurencinės partnerystės sąlygomis.
