Lietuvis Saulius V. pateko į kuriozinę situaciją, kai vykdytas šnipinėjimas ir bandymas Lenkijos kontržvalgybos pareigūnams, apsimetusiems Baltarusijos šnipais, parduoti neva turimą informaciją apie CŽV agentus baigėsi teisme. Kaip paaiškėjo tyrimo metu, „superagentas“ tiesiog prekiavo oru: jokių realių valstybės paslapčių jis nežinojo.
Operacija „Bukaprotystė ir drąsa“
Nuo 2024-ųjų pabaigos Saulius įsitraukė į aktyvų susirašinėjimą elektroniniu paštu. Kitoje ekrano pusėje esantys pašnekovai dėjosi rūsčiais vyrukais iš Minsko, pasirengusiais supirkti visas Vašingtono paslaptis. Lietuvis dosniai žarstėsi pažadais, tikindamas, kad „iš matymo pažįsta visus CŽV šnipus“ ar gali „žemėlapyje parodyti, kur amerikiečiai slepia savo bazes“.
Tikėtina, kad vyras mintyse jau rinkosi naujo automobilio spalvą, visiškai neįtardamas, kad jo „kuratoriai iš Baltarusijos“ iš tiesų sėdi Balstogėje ir dirba Lenkijos vidaus saugumo agentūroje (ABW).
Prekyba iliuzijomis
Komiškiausia šios šnipinėjimo sagos dalis ta, kad Saulius kėsinosi įvykdyti, teisiškai žiūrint, neįmanomą nusikaltimą. Teismas oficialiai patvirtino: jokių paslapčių jis neturėjo. Vyras tiesiog susirašinėjo su apsimetėliais šnipais, siūlydamas jiems išgalvotą informaciją. Tai prilygtų bandymui kaimynų katinui parduoti „Mirties žvaigždės“ brėžinius – katinas nepirks, brėžinių nėra, bet kaimynai vis tiek iškvies medikus.
Visgi Lenkijos prokurorams šis humoras įspūdžio nepadarė. Pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 130 straipsnį, net ir ketinimo pakenkti NATO sąjungininkų saugumui pakanka, kad patogią lovą namuose tektų iškeisti į gultą kameroje.
„Superagento“ karjeros pabaiga
2025 m. kovo 15 d. vietoj kurjerio su lagaminu pinigų Saulių aplankė specialiosios pajėgos. Toliau įvykiai klostėsi pagal standartinį scenarijų. Suvokęs, kad Džeimso Bondo vaidmuo jam nepavyko, lietuvis nuoširdžiai prisipažino ir paprašė kuo greičiau, be didelio triukšmo, jį nuteisti.
Teismas konfiskavo „nusikaltimo padarymo įrankius“ (tikėtina, tą patį nešiojamąjį kompiuterį, kuriame buvo saugomos visos jo fantazijos). Tiesa, teisėjai atleido „šnipą“ nuo bylinėjimosi išlaidų. Matyt, suprato, kad iš jo, be analitinių duomenų, surinktų „Google Maps“, vis tiek nėra ko paimti.
Galiausiai, 2026 m. sausio 9 d., Saulius V. išgirdo nuosprendį – vieneri metai laisvės atėmimo. Dabar jis turės net dvylika mėnesių perskaityti knygą „Šnipinėjimas pradedantiems“.
