Tarptautinė finansinių technologijų platforma „Remitly” paskelbė kasmetinį imigracijos indeksą („The Immigration Index”), kuriame vertinamas įvairių pasaulio šalių patrauklumas persikraustyti. Ekspertai išanalizavo 82 valstybes pagal 34 pagrindinius rodiklius – nuo bendros gyvenimo kokybės iki sąlygų šeimoms su vaikais bei pajamų ir išlaidų balanso. Bendroje įskaitoje pasauline lydere tapo Šveicarija, aplenkusi praėjusių metų favoritę Islandiją. Visgi detalesnė sausų skaičių analizė atskleidžia gilų atotrūkį tarp analitikų metodologijos ir rūsčios realybės, su kuria susiduria tikrieji imigrantai.
Imigracijos indeksas: Šveicarija ir Islandija reitingo viršūnėje
Bendros įskaitos viršūnėje atsidūrusi Šveicarija pademonstravo išskirtinius rezultatus pagal potencialaus uždarbio lygį, pažangios medicinos prieinamumą ir asmeninį piliečių saugumą. Remiantis oficialia ataskaita, Alpių respublika užsieniečius pritraukia išvystyta komunaline infrastruktūra, patikimu energijos tiekimu bei prestižinių tarptautinių mokyklų gausa.
Antrąją vietą užėmė Islandija, lyderės poziciją praradusi tik dėl sumažėjusio anglų kalba mokančių ugdymo įstaigų skaičiaus, tačiau išlaikiusi vienos laimingiausių ir ekologiškiausių pasaulio šalių statusą. Trejetuką užbaigia Liuksemburgas, įvertintas aukščiausiais balais už nemokamą viešąjį transportą, stabilumą ir strateginę vietą pačiame Europos centre.
Vienintele ne Europos valstybe pirmajame penketuke tapo Australija (4 vieta), po kurios seka Vokietija (5 vieta), siūlanti puikias karjeros perspektyvas ir palyginti prieinamą nekilnojamąjį turtą regionuose. Dešimt patraukliausių šalių persikelti gyventi atrodo taip:
- Šveicarija
- Islandija
- Liuksemburgas
- Australija
- Vokietija
- Airija
- JAV
- Danija
- Norvegija
- Ispanija
Šeimai palankių šalių reitinge – Bangladešo ir Šri Lankos konkurencija su JAV bei JAE
Vertindami šeimoms palankiausias šalis, „Remitly” analitikai rėmėsi specifiniais rodikliais: vaiko priežiūros atostogų trukme abiem tėvams, auklių ir vaikų darželių kainomis bei tarptautinių mokyklų prieinamumu. Pirmoji vieta čia neabejotinai atiteko Ispanijai, o po jos į lyderių trijulę pateko Kinija ir JAV. Aukštas pozicijas pirmajame dešimtuke prognozuojamai užėmė ir JAE (5 vieta) bei Jungtinė Karalystė (8 vieta), viliojančios imigrantus aukščiausia infrastruktūros kokybe, nors tam ir prireikia įspūdingų finansinių išteklių.
Vis dėlto kai kurių kitų šalių atsiradimas pirmajame dešimtuke gali sukelti nuostabą tiems, kas patys planuoja persikraustymą. Pavyzdžiui, reitingo sudarytojai Šri Lankai skyrė 4 vietą, o Bangladešui – 7 vietą, taip pastatydami jas aukščiau už Islandiją (9 vieta) ir Kroatiją (10 vieta). Tikėtina, jog tokį šuolį lėmė itin mažos vaikų priežiūros išlaidos bei pigios auklių paslaugos. Visgi indekso skaičiuoklė, panašu, visiškai ignoravo bendrus vietos medicinos standartus, specifinį mokyklinio išsilavinimo lygį ir šių Azijos regionų ekologinę situaciją, įvertindama tik pigią kasdienybę.
Geriausią pajamų ir išlaidų balansą siūlančios šalys
Geriausiu prigyvenimo išlaidų balansu, į kurį įtraukta perkamoji galia, būsto paskolos išlaidos, vidutinė nuoma, lyginant su atlyginimu, ir vidutinė vakarienės restorane kaina, pasižymi šios šalys: Saudo Arabija (pirma vieta), Bangladešas (antra vieta), JAV (trečia), Norvegija ir Danija (atitinkamai ketvirta ir penkta vietos), Omanas (šešta), Pakistanas (septinta), Liuksemburgas (ašunta), Airija (devinta) ir Nepalas (dešimta).
Saugumo iliuzija: Baltijos šalių ir Lenkijos pozicijos pasauliniame reitinge
Baltijos šalys ir Lenkija naujajame reitinge užėmė tradiciškai aukštas pozicijas Rytų Europos bloke. Užsienio analitikai regioną palankiai įvertino dėl sparčiai augančio IT sektoriaus, palyginti prieinamų pragyvenimo išlaidų ir aukštų bazinio saugumo rodiklių. Bendroje 82 valstybes apimančioje indekso lentelėje mūsų regionas atsidūrė tvirtoje vidurio zonoje, o algoritmas vietas paskirstė taip:
- Estija (27 vieta): tapo Baltijos šalių bloko lydere, gavusi aukštus įvertinimus už interneto spartą ir „e-Residency” programą.
- Lenkija (28 vieta): sulaukė palankių vertinimų dėl mažo nusikalstamumo lygio ir karjeros perspektyvų pramonės sektoriuje.
- Lietuva (29 vieta): šią poziciją užsitikrino dėl išvystytos Vilniaus IT infrastruktūros ir jau susiformavusių migrantų bendruomenių dydžio.
- Latvija (35 vieta): ketvertuką užbaigė dėl kuklesnių ekonominių rodiklių, tačiau buvo teigiamai įvertinta už švarią aplinką.
Kodėl tarptautiniai skaičiavimai visiškai prasilenkia su realybe?
☛ Didžiausia „Remitly” metodologijos klaida slypi saugumo vertinime („Safety Index”), kuriame Lenkijai ir Baltijos šalims skirti nepagrįstai ramūs balai, neatitinkantys 2026 m. gegužės realijų. Finansų analitikai visiškai ignoravo faktą, jog dėl tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą regionas de facto tapo pafrontės zona. Statistika buvo renkama dar prieš tai, kai į Lenkijos rytines vaivadijas bei Baltijos šalių pasienio rajonus pradėjo reguliariai įskristi ir kristi paklydę kariaujančių pusių koviniai bei žvalgybiniai dronai (bepiločiai orlaiviai). Kiekvienas toks incidentas suduoda didžiulį smūgį tiek vietos gyventojų, tiek imigrantų psichologiniam komfortui, priversdamas juos iš naujo įvertinti ilgalaikių investicijų į vietos nekilnojamąjį turtą bei verslo kūrimą rizikas.
☛ Kitas itin svarbus aspektas, kurį praleido reitingo sudarytojai, – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstantis griežtas visuomeninis bei politinis judėjimas, kuriuo siekiama sumažinti užsienio imigrantų skaičių. Šių šalių politikai bei nuomonės lyderiai atvirai ragina peržiūrėti migracijos kvotas, griežtinti Valstybės saugumo departamento patikras ir riboti užsienio kalbų vartojimą paslaugų sektoriuje, ligoninėse, ugdymo įstaigose ir net gatvėje.
Šis spaudimas daugiausia slegia imigrantus iš Rytų Europos, kurie dar prieš kelerius metus vertino regioną kaip saugų uostą savo verslui perkelti. Viešojoje erdvėje vis dažniau skamba šūkiai apie „tautinės tapatybės ir kalbos apsaugą”, o tai žaibiškai persikelia į buitinį lygmenį – nuo atsisakymų nuomoti būstą iki šališko požiūrio valstybinėse institucijose.
☛ Popierinis indekso palankumas taip pat dūžta atsitrenkęs į griežtą bankų atitikties patikrą. Finansų įstaigos, siekdamos užkirsti kelią sankcijų apėjimui, sąskaitų atidarymą bei pajamų legalizavimą užsieniečiams pavertė varginančiu biurokratiniu iššūkiu.
☛ Galiausiai, pastarųjų dvejų metų didelė infliacija Estijoje bei Latvijoje lėmė tai, jog komunalinių paslaugų, būsto ir pagrindinių maisto produktų kainos praktiškai pasivijo Europos vidurkį, o vietos atlyginimai daugelyje sektorių vis dar smarkiai atsilieka nuo Vokietijos ar Nyderlandų.
Svarbiausias akcentas
„NEWSROOM IN” primena, jog naujasis „Remitly” imigracijos indeksas vaizdžiai iliustruoja seną tiesą: nesumaišykite turizmo su emigracija. Kol Šveicarija ir Liuksemburgas išlieka prieinami bei patogūs daugiausia tik milijonieriams ir itin gerai apmokamiems specialistams, reitingo skaičiuoklė visiškai rimtai siūlo paprastoms jaunoms šeimoms dėl „išlaidų balanso” keltis su vaikais į Bangladešą ar Pakistaną, kur butų nuoma iš tiesų kainuoja grašius. Šis indeksas – puikus teorinio pasaulio vadovas, realybėje dūžtantis į griežtas migracijos kvotas, kalbos barjerus bei elementarų poreikį išgyventi visiškai kitoje kultūrinėje ir geopolitinėje aplinkoje.