Europos Sąjungos (ES) lyderiai uždegė žalią šviesą naujam Ukrainos finansavimo planui, paremtam bendra skola. Iki 2027 metų numatyta skirti 90 mlrd. eurų. Šis sprendimas – priverstinis kompromisas, žlugus pirminiam sumanymui panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
Nors Europa išlaikė vienybę dėl pačios paramos būtinybės, nuomonės išsiskyrė dėl būdų, kaip tai padaryti. Lėšos bus surinktos išleidžiant bendrus skolos lakštus, tačiau trys bendrijos narės šiame procese dalyvauti atsisakė.
Kodėl žlugo „Planas A“ (Reparacinė paskola)
Iš pradžių šio plano šalininkai – Europos Komisija ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas – prioritetą teikė vadinamajai „reparacinei paskolai“.
Esmė: suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų, užstatui panaudojant Europoje saugomą įšaldytą Rusijos Centrinio banko turtą (apie 210 mlrd. eurų). Planuota, kad formalia mokėtoja taps Rusija, o ne Europos mokesčių mokėtojai.
Žlugimo priežastis: planas atsimušė į griežtą Belgijos poziciją. Kadangi didžioji turto dalis saugoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“, Briuselis baiminosi Maskvos keršto – teisinių ieškinių, „Euroclear“ turto arešto ar atakų prieš valiutines operacijas.
Belgijos premjeras Bartas De Weveris pareikalavo „neribotų valstybinių garantijų“. Paprasčiau tariant, jei Rusija sužlugdytų „Euroclear“, kitos ES šalys privalėtų padengti visus nuostolius. Valstybės narės atsisakė pasirašyti tokį „tuščią čekį“, įvertinusios rizikas kaip neprognozuojamas.
„Planas B“: Bendra skola (Patvirtintas sprendimas)
Siekdami išvengti Ukrainos finansinio kracho, ES lyderiai aktyvavo klasikinį skolinimosi mechanizmą, panašų į tą, kuris naudotas COVID-19 pandemijos metu.
Iš kur pinigai: Europos Sąjunga, kaip organizacija, išleidžia obligacijas ir pasaulinėse finansų rinkose pasiskolina 90 mlrd. eurų.
Kas garantuoja: pinigų grąžinimą garantuoja bendras bloko biudžetas (išskyrus tris atsisakiusias šalis).
Sąlygos Ukrainai: paskola yra beprocentė. Formaliai paskolos dalis turėtų būti padengta iš būsimų Rusijos reparacijų.
Paslėpta rizika: kadangi nėra garantijų, jog Maskva mokės reparacijas, ši paskola su didele tikimybe virs dotacija (negrąžinama parama). Tokiu atveju nuostolius ir skolos grąžinimą visiškai prisiims ES valstybės narės.
Kas atsisakė mokėti?
Vengrija, Čekija ir Slovakija pasinaudojo „tvirtesnio bendradarbiavimo“ mechanizmu. Tai leido likusioms 24 šalims priimti sprendimą be veto grėsmės, o minėtajai trijulei – visiškai nusišalinti nuo rizikų. Jų dalis ES biudžete nebus naudojama kaip garantija, o mokesčių mokėtojai nesumokės nė euro, jei Ukraina negrąžins skolos.
„Trijulės“ lyderių pozicija trumpai:
Andrejus Babišas (Čekija) pinigų skyrimą laiko skubotu. „Man keista, kad dalijame pinigus dvejiems metams į priekį, kai anonsuojamas taikos susitarimo artėjimas. Šias lėšas reikėtų skirti karui pasibaigus“, – pareiškė jis, pridurdamas, esą daugelis ES lyderių net nesuprato pasirašomo susitarimo teksto.
Robertas Fico (Slovakija) užėmė kategorišką poziciją: „Slovakija nedalyvaus teikiant karines paskolas ir atsisako finansuoti karines reikmes mūsų išteklių sąskaita“.
Viktoras Orbanas (Vengrija) kreditą pavadino „prarastais pinigais“, kurių ukrainiečiai niekada negrąžins. „Manau, kad tai itin blogas sprendimas, artinantis Europą prie karo“, – reziumavo Vengrijos premjeras.
Politiniai rezultatai: pergalė ar pralaimėjimas?
„Plano A“ autoriams (Ursulai von der Leyen ir Friedrichui Merzui) atsisakymas naudoti rusiškus aktyvus tapo politine nesėkme. Visgi viešai viršūnių susitikimo rezultatai pristatomi kaip laimėjimas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pareiškė: „Prisiėmėme įsipareigojimus ir juos įvykdėme“. Friedrichas Merzas pabrėžė, kad lėšų užteks Ukrainos poreikiams padengti dvejus metus. Be to, jis akcentavo, kad ES pasilieka teisę ateityje panaudoti Rusijos turtą šiai skolai padengti, jei Maskva atsisakytų mokėti reparacijas savanoriškai.
Emmanuelis Macronas skolinimąsi pavadino „realistiškiausiu ir praktiškiausiu būdu“ esamoje situacijoje.
Du planai
NEWSROOM IN parengė trumpą dviejų finansavimo planų palyginimą. Skirtumas tarp jų – principinis: Planas A bandė įdarbinti rusiškus pinigus (tačiau tai pasirodė pernelyg rizikinga Belgijai), o Planas B perkelia naštą ant Europos biudžeto ir finansų rinkų pečių, kartu atleisdamas nuo atsakomybės tris šalis.
Kieno pinigams kyla grėsmė? Žlugusio „Plano A“ atveju rizikuota (teoriškai) RF turtu ir Belgijos „Euroclear“ stabilumu. Priimto „Plano B“ atveju tiesiogiai rizikuoja 24 Europos Sąjungos šalių biudžetai.
Garantijų klausimas: Anksčiau garantija buvo įšaldytos RF Centrinio banko lėšos. Dabar garantija tampa Europos Sąjungos „garbės žodis“ ir Europos mokesčių mokėtojų pinigai.
Kas moka palūkanas: „Plano A“ atveju skolos aptarnavimas būtų dengiamas iš pajamų, gautų investuojant Rusijos turtą. „Plano B“ atveju palūkanas mokės ES šalys narės iš savo įnašų.
Apibendrinant, Europa pasirinko mažiausio teisinio pasipriešinimo kelią, sutikdama didinti nuosavą skolos naštą vardan skubios paramos Ukrainai. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, jog susitarimas – „reikšminga parama, kuri iš tiesų stiprina mūsų atsparumą“. „Svarbu, kad Rusijos turtas liktų įšaldytas ir kad Ukraina gautų finansinio saugumo garantiją ateinantiems metams“, – pridūrė jis.
