Lietuvos ir Baltarusijos santykiai lieka itin įtempti, o pagrindine konflikto arena tapo oro erdvė. Padėtį aštrina abipusiai kaltinimai dėl sienos pažeidimų ir, kas ypač svarbu, masinė kontrabanda, gabenama oro balionais iš Baltarusijos teritorijos.
Aviacijos chaosas dėl kontrabandos
Pagrindiniu situacijos paaštrėjimo veiksniu tapo daugkartiniai kontrabanda pakrautų oro balionų antpuoliai iš Baltarusijos. Šie objektai kelia rimtą grėsmę civilinei aviacijai. Apie problemos mastą liudija faktas, kad vien tik per naktį į gruodžio 1-ąją Lietuva užfiksavo apie 80 balionų.
Bendrovė „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) pranešė, kad dėl balionų keliamo pavojaus Vilniaus ir Kauno oro uostai buvo priversti ne kartą sustabdyti darbą. Spalio–lapkričio mėnesiais oro erdvė virš Vilniaus buvo uždaryta 13 kartų, virš Kauno – vieną kartą. Šie incidentai paveikė apie 45 tūkstančius keleivių ir 320 skrydžių.
Žala Lietuvos oro uostams dėl oro balionų
LTOU rengia ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri, preliminariais duomenimis, viršija 750 tūkstančių eurų.
Abipusiai kaltinimai: „Šnipinėjimo“ dronas
Tuo pat metu Baltarusijos valdžia pareiškė atsakomuosius kaltinimus, pranešdama apie Lietuvos bepiločio orlaivio įvykdytą jų valstybės sienos pažeidimą.
Gruodžio 1 d. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė laikinąjį Lietuvos reikalų patikėtinį ir pareiškė protestą. Minskas tvirtina, kad Lietuvos dronas neteisėtai įskrido į oro erdvę virš Gardino, skrisdamas maršrutu Lietuva–Baltarusija–Lenkija ir atgal.
Baltarusijos pusė tikina, kad dronas buvo aprūpintas šnipinėjimo įranga duomenims rinkti ir turėjo „ekstremistinės spausdintos medžiagos“ (baltai raudonai baltos vėliavėlės).
Baltarusija pareikalavo, kad Lietuva atliktų tyrimą ir imtųsi priemonių panašiems incidentams užkirsti kelią.
Lietuvos valdžios institucijos savo ruožtu šiuos kaltinimus atmeta, teigdamos, kad Baltarusijos režimas ne pirmą kartą išsigalvoja istorijas ir meta kaltinimus Vakarų kaimynams.
NEWSROOM IN primena, kad santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos įžengė į ūmios konfrontacijos stadiją, kurią išprovokavo neįprasta kontrabandos priemonė – oro balionai. Tai, kas prasidėjo kaip kasdienis trikdis Lietuvos oro uostų darbui, greitai peraugo į pilnavertę transporto ir politinę krizę, sukėlusią grėsmę šimtams Lietuvos vežėjų.
☛ Lietuva spalio 27 d. paskelbė apie sausumos kontrolės postų su Baltarusija veiklos sustabdymą vienam mėnesiui kaip spaudimo priemonę.
☛ Atsakydama į tai, Baltarusijos valdžia 2025 m. spalio 31 d. paskelbė apie griežtus apribojimus Europos sunkvežimių eismui jos teritorijoje iki 2027 metų pabaigos. Sunkvežimiams ir priekaboms su lietuviškais numeriais dabar leidžiama judėti tik Baltarusijos ir Lietuvos sienos atkarpoje.
☛ Dėl šio sprendimo Baltarusijos teritorijoje „įstrigo“ daugiau nei 1 100 Lietuvos sunkvežimių. Minskas atmetė Vilniaus pasiūlymą organizuoti įstrigusių vilkikų evakuaciją per Šalčininkų kontrolės punktą, pareiškęs, kad neketina daryti išimčių.
☛ Lietuvos Vyriausybė lapkričio 19 d. priėmė sprendimą priešlaikiai atnaujinti dviejų sausumos kontrolės punktų (Medininkai ir Šalčininkai) darbą prie sienos su Baltarusija. Kontrolės punktai, uždaryti spalio 29 d. dėl masinio kontrabandinių oro balionų paleidimo iš Baltarusijos pusės, turėjo atsidaryti per vieną dieną.
Nacionalinė automobilvežių asociacija „LINAVA“ entuziastingai priėmė šį Lietuvos Vyriausybės sprendimą, tikėdamasi, kad transportas netrukus grįš iš Baltarusijos. Tačiau tai neįvyko. Lapkričio 24 d. Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė neatmetė tikimybės, kad siena vėl bus uždaryta.
„Sienos atidarymas parodė viena: mes vis dėlto buvome teisūs – tai hibridinė ataka. Baltarusija vykdo neteisėtus veiksmus, sulaikydama mūsų vilkikus ir neatverdama sienos iš savo pusės“, – pareiškė premjerė.
Taip pat primename, kad oro balionų problema yra tik dalis kombinuotų atakų, nukreiptų prieš Lietuvos ekonomiką. Baltarusija tęsia užgrobto Lietuvos krovininio transporto sulaikymą. Apie 1 000 transporto vienetų likimas – po klaustuku.
