Konfliktas tarp JAV ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR), įsiplieskęs po G20 viršūnių susitikimo, pasiekė kritinį tašką. Priežastis – JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kuriuo jis pagrasino nepakviesti Pretorijos į G20 viršūnių susitikimą Majamyje 2026 metais, taip pat nutraukti visas subsidijas. Į griežtus D. Trumpo kaltinimus ir grasinimus PAR ir tarptautiniai ekspertai atsakė ne mažiau aštriai. Šioje augančioje diplomatinėje krizėje VFR kancleris Friedrichas Merzas ėmėsi tarpininko vaidmens, bandydamas sutaikyti šalis ir išsaugoti G20 formato vientisumą.
Trumpo kaltinimai: genocidas ir sankcijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas platformoje „Truth Social“ parašė, kad PAR nebus pakviesta į G20 viršūnių susitikimą Majamyje 2026 metais. Be to, pasak jo, JAV nedelsdamos nutrauks visus mokėjimus ir subsidijas Pietų Afrikai, nes ji „parodė pasauliui, kad nėra šalis, verta narystės nors kur“.
Savo pareiškime D. Trumpas iškėlė du pagrindinius priekaištus, paaiškinančius jo sprendimą JAV nedalyvauti G20 susitikime Johanesburge:
☛ Baltųjų naujakurių teisių pažeidimai: D. Trumpas apkaltino Pietų Afrikos vyriausybę atsisakymu pripažinti ir spręsti „siaubingų žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos patiria afrikaneriai“, problemą. Jis mano, kad PAR valdžia „žudo baltuosius žmones“ ir „leidžia užgrobti jų ūkius“, prilygindamas tai genocidui. Jis taip pat kritikavo „meluojančias“ žiniasklaidos priemones už šios temos ignoravimą.
☛ Protokolo incidentas: Pasak D. Trumpo, PAR atsisakė perduoti G20 pirmininkavimą JAV ambasados atstovui per uždarymo ceremoniją.
PAR reakcija: paneigimas ir raginimas gerbti suverenitetą
PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa išreiškė apgailestavimą dėl D. Trumpo pareiškimų, pavadindamas juos „dezinformacija ir iškraipymais“.
☛ Susitikimo vertinimas: Pasak jo, „PAR 2025 m. „Dvidešimties grupės“ (G20) lyderių viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo valstybių ir vyriausybių vadovai, visų susitikime dalyvavusių buvo įvertintas kaip vienas sėkmingiausių. Susitikime priimta deklaracija, patvirtinusi neginčijamą daugiašališkumo jėgą ir vertę sprendžiant aktualiausias pasaulio problemas“.
☛ Protokolo paneigimas: C. Ramaphosa pažymėjo, kad „JAV turėjo būti visuose G20 susitikimuose PAR pirmininkavimo metu, bet, deja, savo noru nusprendė nedalyvauti G20 viršūnių susitikime Johanesburge“. Dėl to, „G20 pirmininkavimo įrankiai buvo tinkamai perduoti JAV ambasados darbuotojui PAR Tarptautinių santykių ir bendradarbiavimo departamento būstinėje, o ne asmeniškai susitikime, kaip įprasta“.
C. Ramaphosa paminėjo, kad JAV verslo ir pilietinės visuomenės atstovai dalyvavo G20 renginiuose, tokiuose kaip B20 ir „G20 Social“. Pietų Afrika vertina jų dalyvavimą.
☛ Narystė ir suverenitetas: „Pietų Afrika yra suvereni, konstitucinėmis demokratinėmis principais grindžiama šalis ir nevertina kitos šalies įžeidimų dėl jos narystės ar jos svarbos dalyvavimui. Pietų Afrika gerbia visų šalių suverenitetą ir niekada neįžeidinės ar nežemins kitos šalies, jos pozicijos ir vertingumo tautų bendruomenėje.
PAR ir toliau dalyvaus kaip visateisė, aktyvi ir konstruktyvi „Dvidešimties grupės“ narė. Raginame G20 nares patvirtinti savo nuolatinį darbą daugiašališkumo dvasia, pagrįsta sutarimu, su visų narių dalyvavimu vienodomis teisėmis visose struktūrose. — pareiškė PAR prezidentas.
Tarptautinis konsensusas: G20 kaip sutarimo forumas
Nuotrauka: The Presidency of the Republic of South Africa |
Tarptautiniai ekspertai ir JAV sąjungininkai pasisakė prieš D. Trumpo grasinimus pašalinti PAR iš G20, nurodydami forumo taisykles ir ragindami imtis diplomatijos:
☛ VFR kancleris Friedrichas Merzas pažadėjo pabandyti įtikinti D. Trumpą pakeisti sprendimą, pabrėždamas, kad tokie formatai kaip G7 ir G20 „neturėtų būti mažinami be rimtos priežasties“.
☛ Buvęs Indijos užsienio reikalų ministras Kanval Sibalas pareiškė, kad JAV „neturi įgaliojimų vienašališkai pašalinti jokio nario“, nes G20 yra forumas, pagrįstas sutarimu, o ne „privatus susirinkimas“. K. Sibalas taip pat pasmerkė D. Trumpą už „piktnaudžiavimą“ žodžiu „genocidas“ ir „atvirai rasistinį toną“.
☛ F. W. de Klerko fondas taip pat griežtai pasmerkė, pavadindamas D. Trumpo teiginius apie genocidą ir žemės užgrobimą „visiškai melagingais tvirtinimais“. Fondo pareiškime, pasirašytame Ismailo Jusoobo, pabrėžiama: „Narystė G20 nėra nustatoma pagal priimančiąją šalį… jokia valstybė, įskaitant JAV, neturi teisės vienašališkai pašalinti kitos“.
„NEWSROOM IN“ primena, kaip vystėsi skandalas:
Pirmą kartą per istoriją G20 viršūnių susitikime, vykusiame Johanesburge (PAR) 2025 m. lapkričio 22–23 d., nebuvo oficialių JAV atstovų. Nors šalies vėliavos buvo tarp visų dalyvaujančių šalių, JAV atstovų susitikime nebuvo. Amerikos delegacijos nebuvimas tapo ilgo konflikto, apimančio tiek Donaldo Trumpo politinius nesutarimus, tiek ginčus dėl diplomatinio protokolo, kulminacija.
Konflikto pradžia: Trumpo boikotas ir žemės klausimas
Konfliktas prasidėjo dar 2025 m. pradžioje, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pareiškė nevyksiantis į PAR. Priežastis – D. Trumpo nepasitenkinimas žemės reforma Pietų Afrikoje, kur, anot jo, žemės atimamos iš Europos kolonistų palikuonių.
Rugsėjo mėnesį D. Trumpas sakė, kad vietoj jo į Johanesburgą vyks JAV viceprezidentas JD Vance’as.
Artėjant susitikimo pradžiai, tapo žinoma, kad neatvyks net viceprezidentas. JAV nusprendė siųsti nedidelę delegaciją, vadovaujamą savo laikinojo reikalų patikėtinio Pretorijoje.
Likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo, PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa pranešė svečiams, kad Pretorija gavo „pranešimą iš Jungtinių Valstijų… dėl sprendimo dėl boikoto pakeitimo, ir kad Vašingtonas dabar gali dalyvauti susitikime „viena ar kita forma“.
Šie žodžiai dėl kažkokių priežasčių nepatiko Donaldo Trumpo komandai. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolina Leavitt viešai aštriai pasisakė prieš prezidentą Ramaphosą. Ji pavadino PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos komentarą „plepalais“, kurie „nepatiko nei prezidentui, nei jo komandai“.
Šis K. Leavitt aštrumas sukėlė didelį pasipiktinimą pačioje PAR. Galiausiai, visa tai peraugo į diplomatinį skandalą, dėl kurio PAR pritaikė protokolo barjerą, siekdama parodyti, kad netoleruos nepagarbos iš JAV.
Nepriimtinas diplomatinio statuso pažeminimas
Galutinis sprendimas dėl JAV nedalyvavimo buvo priimtas Johanesburge, nes PAR įvertino pasiūlytą delegacijos sudėtį kaip rimtą protokolo pažeidimą. JAV ruošiasi perimti G20 pirmininkavimą iš PAR, o „pirmininkavimo plaktuko“ perdavimo ceremonija yra aukščiausio politinio lygio įvykis.
Laikinasis reikalų patikėtinis yra žemiausio rango diplomatinės misijos vadovas, laikomas jaunesniuoju, laikinu atstovu.
Pretorija tai įvertino kaip diplomatinę panieką (diplomatic snub). Prezidento Ramaphosos atstovas spaudai, Vincentas Magwenya, pareiškė: „Negalima, kad valstybės vadovas perduotų pirmininkavimą ir vadovavimą tokiam svarbiam, pagrindiniam forumui… jaunesniajam ambasados darbuotojui“.
Galiausiai, PAR neleido JAV delegacijai dalyvauti, jei jos sudėtis neatitiks renginio svarbos, o tai lėmė faktinį JAV pašalinimą iš viršūnių susitikimo.
