Europos Sąjunga ir Kanada siekia precedento neturinčio suartėjimo, kurio pagrindas – asocijuotoji narystė. Būtent tokia išvada peršasi vertinant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Kanados ministro pirmininko Marko Carney pareiškimus. Šiuo atveju kalbama ne apie susiliejimą, o apie ypatingą asocijuotąją Kanados narystę ES. Įgyvendinus Briuselio ir Otavos planą, Kanada taptų pirmąja ne Europos valstybe istorijoje, įgijusia tokį statusą. Naujojo formato parametrus šalys ketina išsamiai aptarti viršūnių susitikime Monrealyje 2026 m. spalio 29–30 d., kur daugiausia dėmesio bus skiriama bendrų rinkų, technologijų plėtrai ir suverenumo apsaugai.
CETA susitarimo plėtra
NEWSROOM IN primena, jog šiuo metu ES ir Kanados santykius reglamentuoja prekybos susitarimas CETA, pasirašytas 2016 m. spalio 30 d. ir preliminariai pradėtas taikyti 2017 m. rugsėjo 21 d. Šis dokumentas panaikino 98 proc. muitų tarifų, atvėrė prieigą prie viešųjų pirkimų visais lygiais bei užtikrino daugiau nei 140 Europos geografinių nuorodų apsaugą. Vis dėlto, kaip Europos Parlamente pareiškė Kanados premjeras, esamų priemonių nebepakanka.
CETA iki šiol taikomas tik laikinai, mat dešimt ES valstybių narių atsisakė jį ratifikuoti. Prancūzijai, Italijai, Belgijai, Kiprui, Graikijai, Airijai, Vengrijai, Lenkijai, Slovėnijai ir Bulgarijai nerimą kelia pigesnės kanadietiškos jautienos bei kiaulienos konkurencija, standartų skirtumai ir investicinių teismų sistemos (ISDS) veikla. Taigi susitarimas veikia ne visa apimtimi ir yra iš esmės pasenęs.
Kaip CETA dera su asocijuotąja naryste?
Naujoji asocijuotoji partnerystė nepanaikins prekybos sutarties, reguliuojančios muitus ir prekių bei paslaugų rinkų prieinamumą. Priešingai – naujasis bendradarbiavimas remsis būtent šiuo susitarimu, tačiau apims kur kas platesnes sritis. U. von der Leyen pasiūlė CETA pagrindu sukurti „Aljansą dėl ateities“, kuris apimtų sritis, iki šiol likusias už prekybos sutarties ribų.
Europos Komisija siūlo vystyti bendrus projektus Arktyje, kurti bendrą erdvę dirbtinio intelekto ir kvantinių skaičiavimų srityje, gilinti bendradarbiavimą gynybos pramonėje bei atverti Kanadai prieigą prie bendrijos biudžetinių mokslo ir švietimo programų. Partneriai taip pat ketina aptarti vizų režimo supaprastinimą ir kvalifikacijų abipusį pripažinimą.
Kanados labui – asocijuotoji narystė ir naujas ES statusas
Galiojančiose ES sutartyse „asocijuotojo nario“ statuso ne Europos šalims teisiškai nenumatyta. Todėl Briuseliui tektų sukurti šį teisinį mechanizmą nuo nulio ir keisti pamatines ES sutartis, o tam būtinas visų šalių vienbalsis pritarimas. Leidinys The Guardian pažymi, jog tokia Briuselio iniciatyva skamba itin ironiškai „Brexito“ kontekste. Jungtinei Karalystei derantis dėl išstojimo, ES atstovai griežtai tvirtino, kad jokia trečioji šalis negali būti „viena koja bendrojoje rinkoje, kita – už jos ribų“. Dabar gi ES pasirengusi kurti tokį precedentą kitame žemyne esančiai valstybei.
Leidinio kalbinti Europos diplomatai šią idėją vadina tiesiog skambia deklaracija ir pabrėžia, esą U. von der Leyen viršijo įgaliojimus paskelbdama iniciatyvą be suderinimo su nacionalinėmis vyriausybėmis. Tuo tarpu pačioje Kanadoje Konservatorių partija apkaltino M. Carney šalies ekonomikos interesų perleidimu Briuselio biurokratams.
Griežtas Vašingtono atsakas
Baltųjų rūmų reakcija į Briuselio ir Otavos planus buvo itin griežta. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino tokį suartėjimą „juokingu“, o pačią Kanadą – „siaubinga prekybos partnere“. Vašingtonas naująjį aljansą laiko Otavos bandymu išvengti JAV ekonominio spaudimo ir kompensuoti nuostolius, patiriamus dėl tarifų karų. Įtampą kursto ir asmeninis JAV lyderio konfliktas su Kanados premjeru, kuris viešai paskelbė kursą mažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir sukritikavo prekybos pavertimą ginklu.
D. Trumpas taip pat pagrasino imtis kraštutinių priemonių prieš Europos Sąjungą. Prezidentas pabrėžė, jog JAV, įžvelgusios priešiškus Europos veiksmus, pasirengusios įvesti „itin griežtus muitus arba visiškai nutraukti prekybą su Europa daugelyje sričių“.
