Trumpo vizitas Kinijoje: prasidėjo derybos su Xi Jinpingu

Trumpo vizitas: D. Trumpas ir Xi Jinpingas Pekine
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš skrydį į Pekiną | „Getty“ / Alexo Wongo nuotr.

Gegužės 13–15 dienomis Pekine vyksta oficialus Trumpo vizitas, kurio metu JAV prezidentas susitinka su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Tai – pirmasis Amerikos lyderio vizitas šalyje per beveik dešimtmetį. Susitikimo programoje pagrindinis dėmesys tenka pasaulinių geopolitinių krizių sprendimui bei naujo ekonominių santykių formato tarp dviejų supergalių paieškai.

Viena svarbiausių derybų temų tapo situacija dėl Irano. Siekdamas atblokuoti Ormūzo sąsiaurį, Vašingtonas tikisi Pekino tarpininkavimo spaudžiant Teheraną. Laivyba regione paralyžiuota dėl karo, o tai daro tiesioginę žalą Kinijai – mat per šį maršrutą keliauja daugiau nei 30 proc. Kinijos naftos importo. D. Trumpas viliasi, jog energetinės krizės grėsmė taps lemiamu argumentu Pekinui nusprendžiant sutramdyti Iraną.

Trumpo vizitas ir „Prekybos tarybos“ įsteigimas

Ekonomikos srityje D. Trumpas ketina įtvirtinti griežtus Kinijos įsipareigojimus pirkti amerikietiškas prekes, pirmiausia – žemės ūkio produkciją. Dabar svarstomas dvišalės „Prekybos tarybos“ steigimas sandorių vykdymui operatyviai kontroliuoti. Mainais JAV sutinka aptarti stabilią retųjų žemių metalų tiekimo grandinę ir nuolaidas tarifams, kartu keldamos klausimą dėl Pekino finansinės paramos Maskvai ribojimo.

Technologijų desantas ir verslo „magija“
E. Muskas ir Trumpo vizitas Pekine
JAV delegacija Kinijoje | „AP Photo“ / Marko Schiefelbeino nuotr.

Pabrėždamas verslo prioritetą, į delegaciją D. Trumpas įtraukė ir didžiausių IT milžinių vadovus. Bendrovės „Tesla“ vadovas Elonas Muskas į Kiniją išskrido tiesiogiai prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“, o „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas prie grupės prisijungė lėktuvui pildant degalų atsargas Aliaskoje. Į Pekiną taip pat išvyko ir „Apple“ vadovas Timas Cookas. Prieš nusileidimą D. Trumpas socialiniuose tinkluose pranešė ketinantis paprašyti Xi Jinpingo „atverti Kiniją“, kad šie „genialūs žmonės galėtų kurti savo magiją“ bei prisidėti prie šalies plėtros.

Delegacijos kuriozai: Marcas Rubio ir „Maduro kostiumas“
Marcas Rubio ir Trumpo vizitas Kinijoje
Marcas Rubio | StevenCheung47 nuotr.

Ypatingo dėmesio sulaukė valstybės sekretorius Marcas Rubio. Siekiant apeiti jam taikomas Kinijos sankcijas, oficialiuose dokumentuose šalies valdžia pakeitė vieną hieroglifą jo vardo transliteracijoje. Be to, M. Rubio pasirodymas prezidentiniame lėktuve vilkint sportinį „Nike Tech“ kostiumą sukėlė tikrą diskusijų audrą: aprangos stilius visiškai atkartojo Nicolaso Maduro įvaizdį, kai šį 2026 m. sausį sulaikė JAV specialiosios pajėgos. Baltųjų rūmų spaudos tarnyba šį sutapimą ironiškai pavadino „viso rato apsisukimo momentu“.

Taivano klausimas ir investicijų paketas

Taivano problema išlieka aštriausiu derybų tašku. Kinija siūlo Vašingtonui stambius investicinius paketus į Amerikos infrastruktūrą mainais už mažesnę karinę paramą salai. Savo ruožtu D. Trumpas ginklų tiekimą naudoja kaip svertą – taip siekiama išsiderėti palankesnes prekybos susitarimo sąlygas ir užtikrinti jūrų kelių saugumą Azijos regione.


NEWSROOM IN primena, jog dar prieš metus JAV ir Kinijos santykiai buvo smarkiai pašliję dėl abipusių prekybos tarifų (siekusių net 145 proc.) bei įtampos, tvyrojusios nuo Joe Bideno kadencijos laikų. Tuomet atrodė, jog D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas – tiesiog neįmanomas. Visgi JAV prezidentas atvyko į Pekiną, o prieš tai Kinija, demonstruodama santykių atšilimą, Atlantos zoologijos sodui perdavė dvi pandas. Retų lokių nuoma laikoma klasikiniu „pandų diplomatijos“ pavyzdžiu – tai ilgametė Pekino strategija, kai gyvūnai išsiunčiami į užsienį kaip aukščiausias pasitikėjimo bei ryšių stiprinimo simbolis.

„Pandų diplomatijos“ tradicija tarp dviejų valstybių užgimė dar 1972 metais, kai JAV prezidentas Richardas Nixonas apsilankė Pekine. Tuomet Kinija amerikiečiams atsiuntė dviejų pandų porą – Ling-Ling ir Sing-Sing.

Tačiau šis įrankis griežtai priklauso nuo politinės darbotvarkės: diplomatinio atšalimo periodais Kinija nepratęsia sutarčių ir atsiima gyvūnus atgal. Būtent tokia situacija susiklostė su Japonija. 2026 m. pradžioje, smarkiai pablogėjus Pekino ir Tokijo santykiams, Kinija susigrąžino paskutines Tokijuje likusias pandas. Dėl šios priežasties Japonija pirmą kartą nuo 1972 m. apskritai liko be šių gyvūnų. Tiesa, dėl prastėjančių diplomatinių ryšių dar 2023 m. Pekinas visas pandas atšaukė ir iš Jungtinių Valstijų.

Skaitykite toliau