Pasaulinė energetikos rinka ir naftos kainos susidūrė su didžiausiu sisteminiu sutrikimu per visą stebėjimų istoriją. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) skubioje balandžio ataskaitoje pranešė, jog žlugus Vašingtono ir Teherano deryboms pasaulinė naftos gavyba akimirksniu smuko daugiau nei 10 mln. barelių per parą.
Pasaulio ekonomika liko atkirsta nuo Artimųjų Rytų žaliavų, praneša NEWSROOM IN, o naftos kainos skilo į du paralelinius – popierinį ir fizinį – pasaulius.
Hormūzo spąstai ir naftos kainos: kainų atotrūkis
Pagrindinė šio kolapso priežastis – paralyžiuoti transporto maršrutai per Hormūzo sąsiaurį, kuris veikia kaip svarbiausia tanklaivių laivyno arterija. Tiekimo apimtys šiuo maršrutu krito nuo 20 mln. barelių per parą vasarį iki 3,8 mln. balandžio pradžioje.
Tokia situacija išprovokavo beprecedentę kainodaros anomaliją. Biržos ateities sandoriai („Brent“ ir WTI) parduodami palyginti „ramiame“ 96–98 dolerių už barelį diapazone. Tuo tarpu fizinėje rinkoje (skubus pristatymas) fiksuojamas ekstremalus deficitas. Artimiausios siuntos parduodamos su 20–30 dolerių antkainiu lyginant su etalonais, o „North Sea Dated“ markės kaina šoktelėjo iki 130 dolerių už barelį.
Nokdaunas OPEC+ aljansui: kas nukentėjo labiausiai?
Fiziniai blokados padariniai skaudžiai smogė OPEC+ aljanso valstybėms. Bendra šios grupės pasiūla susitraukė 9,4 mln. barelių per parą. Mat dėl pažeistos infrastruktūros tapo fiziškai neįmanoma išgabenti žaliavų iš jūrų uostų.
| Valstybė | Gavyba (2026 m. vasaris) | Gavyba (2026 m. kovas) | Nuosmukio mastas |
| Saudo Arabija | 10,4 mln. b/p | 7,25 mln. b/p | Kritinis apimčių sumažėjimas |
| Irakas | 4,57 mln. b/p | 1,57 mln. b/p | Prarasta beveik 2/3 pajėgumų |
| Kuveitas | 2,54 mln. b/p | 1,19 mln. b/p | Smuko daugiau nei dvigubai |
Eksportuotojai bandė nukreipti naftą ITP naftotiekiu į Turkiją ir per vakarinę Saudo Arabijos pakrantę. Vis dėlto šie maršrutai pajėgė užtikrinti vos 7,2 mln. b/p. Rinkoje atsivėrė didžiulė skylė, kurios kompensuoti nebeįmanoma.
Paklausos griūtis ir geografinis atsargų paradoksas
Žaliavų deficitas sukėlė grandininę reakciją, kurią TEA oficialiai vadina „paklausos griūtimi“. Balandį pasaulinis naftos vartojimas papildomai susitraukė 2,3 mln. barelių per parą.
Pagrindinį smūgį sugėrė du sektoriai:
- Naftos chemija: Azijos gamyklos priverstos skubiai stabdyti veiklą, mat trūksta žaliavų.
- Aviacija: Masiškai atšaukiami skrydžiai Europoje ir Azijoje lėmė aviacinių degalų suvartojimo griūtį.
Perdirbėjai atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Singapūre vidutinių distiliatų kainos pasiekė naują istorinį maksimumą ir pramušė 290 dolerių už barelį ribą.
Bandydamos išgyventi, valstybės importuotojos išparduoda savo vidines atsargas – pasaulinis rezervas per kovą susitraukė 85 mln. barelių. Tačiau čia išryškėjo gąsdinantis geografinis atotrūkis: kol atsargos Azijoje krito 31 mln. barelių, Artimuosiuose Rytuose ir Kinijoje jos paaugo. Milžiniški naftos kiekiai tiesiog fiziškai įstrigo blokados gniaužtuose arba dreifuoja plūduriuojančiose saugyklose tanklaiviuose.
Politika: dviejų savaičių paliaubos ant parako statinės
Paskelbtas laikinas 14 dienų ugnies nutraukimas tarp JAV ir Irano rinkai suteikė tik menką atokvėpį. TEA atstovai nemato priežasčių optimizmui ir ragina ruoštis „užsitęsusio konflikto“ scenarijui su dar sunkesniais sukrėtimais antrojoje 2026 m. pusėje.
Prieš tris savaites TEA vykdantysis direktorius Fatihas Birolis įspėjo, jog tolesnė krizės eskalacija paveiks visus. „Nė viena valstybė neliks nuošalyje nuo hios krizės padarinių, jei ji toliau vystysis tokia pat dvasia“, – pabrėžė jis, primena NEWSROOM IN. F. Birolis Irano veiksmus pavadino rimta grėsme visai planetai ir nurodė, kad labiausiai dėl didelės priklausomybės nuo Artimųjų Rytų energetikos išteklių nukentės Azija.
