Plataus masto Irano karas sukėlė pavojų pasaulio ekonomikai. Europos Sąjunga deda visas pastangas, kad aplink konflikto zoną sukurtų diplomatinį ir gynybinį skydą: jei Hormūzo sąsiauris liks uždarytas, Europai gresia dar viena itin sunki energetikos krizė.
Norėdami išvengti katastrofos ir karo išplitimo, aukščiausi Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen bei Antonio Costa surengė skubias derybas net su 13 regiono valstybių – Jordanijos, Egipto, Bahreino, Libano, Sirijos, Turkijos, Armėnijos, Irako, Kataro, Kuveito, JAE, Saudo Arabijos ir Omano – lyderiais.
Irano karas tapo ir Europos problema
Po susitikimo paskelbtas komunikatas rodo, jog Europos Sąjungai šis konfliktas nebėra tik tolimas karas. Briuselis priverstas skubiai imtis diplomatinio tarpininkavimo ir prašyti regiono lyderių paramos dėl trijų esminių priežasčių:
- Europos Sąjunga baiminasi pasaulinės energetikos griūties, kurią išprovokuotų Hormūzo sąsiaurio uždarymas bei karo nuniokota naftos infrastruktūra. Bendrijai gyvybiškai svarbu susitarti su Persijos įlankos monarchijomis dėl išteklių srautų perorientavimo ir taip išgelbėti Europą nuo energetinės katastrofos.
- Savų piliečių gelbėjimas: konfliktas regione netikėtai užklupo dešimtis tūkstančių europiečių. Europos Sąjunga neturėjo pajėgumų jų evakuoti savarankiškai – žmonės išgelbėti tik tiesiogiai įsikišus ir padėjus vietos vyriausybėms. Už šią pagalbą Bendrijos vadovai joms išreiškė ypatingą padėką.
- Humanitarinė katastrofa kaimynystėje: konfliktas persimetė į gretimas šalis ir Libane išprovokavo plataus masto krizę. Šioje situacijoje gelbėtojos vaidmens imasi jau pati Europos Sąjunga. Briuselis atveria ReliefEU rezervus ir siunčia lėktuvus su humanitarine pagalba 130 tūkst. Libano pabėgėlių, taip bandydamas užkirsti kelią naujai migracijos bangai į Europą.
Kodėl žlugo senoji diplomatija?
Dokumente atvirai pripažįstama, jog „taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka patiria milžinišką spaudimą“. Senieji spaudimo svertai – kitaip tariant, formalūs susirūpinimo pareiškimai – tiesiog nustojo veikti.
Europos Sąjunga ne vienus metus ragino Irano vadovybę stabdyti branduolinę programą, nutraukti balistinių raketų kūrimą ir užkirsti kelią smurtui prieš savo šalies piliečius. Visgi į šiuos prašymus buvo sistemingai nekreipiama dėmesio. Galiausiai švelnioji diplomatija neįstengė užkirsti kelio eskalacijai. Dabar Briuselis priverstas kovoti su padariniais, kliaudamasis karo laivais – karinių jūrų pajėgų misijų Aspides ir Atalanta parengtis padidinta siekiant apsaugoti prekybos laivus, – taip pat arabų valstybių pagalba.
Susitikimo dalyviai sutarė palaikyti glaudžius ryšius, operatyviai vertinti tolesnę įvykių raidą ir suvienyti jėgas siekiant taikos.
