2026 m. birželio 14 d. paskelbtas JAV ir Irano susitarimas nutraukti karo veiksmus; apie tai pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Pakistano premjeras Shahbazas Sharifas ir Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi. Intensyvų 17 valandų derybų ratą Teherane sėkmingai baigė Pakistano vadovaujama tarpininkų misija, kurioje aktyviai dalyvavo Kataras, Saudo Arabija ir Turkija. Oficiali memorandumo pasirašymo ceremonija numatyta penktadienį, birželio 19 d., Ženevoje (Šveicarija). Dokumente numatomas neatidėliotinas ir galutinis karo veiksmų nutraukimas visuose frontuose, įskaitant Libaną. Tiesa, iki šio įvykio lieka dar keturios dienos, tad situacija Artimuosiuose Rytuose, kaip jau ne kartą istorijoje, gali dramatiškai pasikeisti.
JAV ir Irano susitarimas: Vašingtono pozicija ir D. Trumpo triumfas
„Sandoris su Irano Islamo Respublika sudarytas. Sveikinu visus!“ – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė JAV prezidentas D. Trumpas. – „Šiuo sprendimu visiškai atveriu nemokamą laivybą Ormūzo sąsiauriu ir nurodau nedelsiant nutraukti JAV karinę jūrų blokadą. Taikos laivai, užveskite variklius. Tebėga nafta!“ Vėliau D. Trumpas žurnalistams patikslino, jog tanklaiviai bus pradėti praleisti iškart po oficialaus dokumento pasirašymo Šveicarijoje. JAV viceprezidentas J. D. Vance’as interviu televizijai „Fox News“ pranešė planuojantis asmeniškai dalyvauti Ženevos ceremonijoje. Jo teigimu, ten gali atvykti ir pats D. Trumpas, siekdamas pademonstruoti skambią užsienio politikos pergalę.
Irano ir Pakistano pareiškimai
Pakistano premjeras Shahbazas Sharifas socialiniame tinkle X patvirtino informaciją apie ugnies nutraukimą ir pridūrė, jog šią savaitę tarpininkai susitiks Dohoje aptarti techninių detalių. Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi valstybinės televizijos eteryje patvirtino, jog dokumento tekstas visiškai parengtas. Kartu Teheranas pragmatiškai pabrėžė, jog memorandumo pasirašymas nereiškia pasitikėjimo istoriniu priešu – susitarimas rengtas abipusio skepticizmo sąlygomis. Konkreti informacija apie šalių technines ir geopolitines nuolaidas kol kas neskelbiama.
Izraelio reakcija: „Mus tiesiog pakišo“
Žinia apie Vašingtono ir Teherano susitarimą Izraelyje sukėlė didelį nerimą, griežtą kritiką ir stiprų geopolitinės vienatvės pojūtį, mat šalis liko visiškai nušalinta nuo derybų proceso. Dauguma Izraelio politikų bei karo analitikų sutaria, jog D. Trumpo administracija padarė šiurkščią strateginę klaidą. Jų vertinimu, Irano režimui buvo pasiūlytas gelbėjimosi ratas ir ekonominis kompromisas, nors šalis buvo visiškai arti galimo žlugimo dėl sankcijų bei karinių smūgių naštos.
Izraelio valdžios reakcija atskleidė gilius prieštaravimus. „Izraelis nėra pavaldus JAV, mes – nepriklausoma ir suvereni valstybė“, – pareiškė šalies nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras. – „Mano pozicija aiški: nesame šio susitarimo, kuriuo visiškai nesirūpinama mūsų saugumu, dalis. Neprivalome trauktis iš jokių teritorijų, kurias užėmė mūsų kariai.“ Opozicijos lyderis Benny Gantzas šį sandorį pavadino „strategine nesėkme“, kuri ateinančiais metais privers Izraelio gynybos pajėgas (IDF) vienas pačias vesti sunkią karinę kovą. Politikas Yairas Golanas atvirai apkaltino premjerą Benjaminą Netanyahu dėl to, jog šis leido sudaryti susitarimą, paliekantį Irano branduolinius objektus nepaliestus. Savo ruožtu B. Netanyahu kanceliarija viešai stengiasi švelninti toną, kad nesugadintų santykių su Baltaisiais rūmais, ir išreiškia viltį, jog branduolinė infrastruktūra bus išmontuota ateityje. Visgi neoficialiuose pokalbiuose pareigūnai pripažįsta: „Mus tiesiog pakišo, į mūsų nuomonę nebuvo atsižvelgta“.
Pagrindiniai Izraelio priekaištai JAV memorandumui
Izraelio analitikai, tarp kurių – ir buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jacob’as Nagel’is bei leidinys „Maariv“ išskiria keturias pagrindines pasiekto susitarimo spragas:
- Ignoruojama branduolinė programa: memorandumas nesprendžia prisotinto urano problemos – branduolinio klausimo svarstymas tiesiog atidėtas 60 dienų. Visa infrastruktūra lieka nepaliesta, todėl šis susitarimas nusileidžia net 2015 m. Baracko Obamos administracijos pasirašytai sutarčiai.
- Tarpinių pajėgų (proksi) finansavimas: nutraukus jūrų blokadą, atšildžius lėšas ir leidžiant Teheranui vėl gauti pajamų iš naftos eksporto, į ajatolų iždą sugrįš milijardai dolerių, kurių dalis neišvengiamai bus skirta teroristinių grupuočių regione reanimavimui.
- Libano spąstai: punktas dėl ugnies nutraukimo „visuose frontuose, įskaitant Libaną“ visiškai nepriimtinas Jeruzalei, kuri Pietų Libano išvalymą nuo „Hezbollah“ kovotojų laiko atskiru saugumo klausimu ir atsisako išvesti savo kariuomenę.
- Taktiniai D. Trumpo viešieji ryšiai: šis sandoris vadinamas miglotu ir laikinu. Analitikų vertinimu, Baltiesiems rūmams reikėjo greitos ir garsios pergalės (taip pat ir JAV vykstančio Pasaulio futbolo čempionato fone), tad esminės sąjungininkų saugumo grėsmės buvo paaukotos vardan gražaus vaizdo žiniasklaidoje.
Iš esmės Izraelis mano, jog šiame Artimųjų Rytų priešpriešos etape Iranas tapo akivaizdžiu taktiniu nugalėtoju. Gavęs atokvėpį bei prieigą prie įšaldytų išteklių, Teheranas išsaugojo savo įtaką. Tuo tarpu Izraelio kariuomenė dabar priversta ruoštis visiškai savarankiškiems, vienišiems ir potencialiai itin griežtiems kariniams veiksmams prieš Iraną, nesulaukdama tiesioginės savo svarbiausio strateginio sąjungininko paramos.
