Europos Komisija priėmė preliminarų sprendimą, jog bendrovė „Meta“ pažeidžia Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA). Pagrindinis reguliuotojo priekaištas – „Instagram“ ir „Facebook“ platformų architektūra esą tyčia sukurta taip, kad keltų priklausomybę ir tiesiogiai kenktų naudotojų, o ypač vaikų bei paauglių, psichikos sveikatai.
Bendrovė „Meta“ ir priklausomybę sukeliantis dizainas
Atliekamas tyrimas sutelktas į pagrindines socialinių tinklų funkcijas: begalinį naujienų srauto slinkimą (angl. *infinite scroll*), automatinį vaizdo įrašų (įskaitant trumpukus „Reels“) atkūrimą bei agresyvią tiesioginių pranešimų sistemą. Europos ekspertai daro išvadą, jog toks dizainas perjungia žmogaus smegenis į „autopiloto režimą“. Nuolat siūlydami naują turinį, algoritmai manipuliuoja naudotojų dėmesiu ir skatina kompulsinį – įkyrų bei sunkiai kontroliuojamą – programėlės naudojimą.
Ignoruojama rizika ir neveiksminga apsauga
Komisija nustatė, jog „Meta“ vadovybė ignoravo pačios bendrovės surinktus duomenis apie jos produktų daromą žalą. Pavyzdžiui, įmonė žinojo, jog nepilnamečiai naktimis masiškai leidžia laiką programėlėse, tačiau jokių priemonių nesiėmė.
Esamas apsaugos priemones reguliuotojas įvertino kaip iliuzines. Integruotus ekrano laiko ribojimus lengva apeiti, o tėvų kontrolės sistema iš suaugusiųjų reikalauja per daug specifinių techninių žinių ir laiko. Nuorodos į psichikos sveikatos pagalbos centrus taip pat nesprendžia problemos, užkoduotos pačiame algoritme. Kartu Komisija tiria vadinamąjį „triušio urvo“ efektą, kai rekomendacijų sistema nepatyrusius paauglius įtraukia į radikalų ar pavojingą turinį.
Reguliuotojo reikalavimai ir galimos baudos
Iš korporacijos reikalaujama iš esmės pakeisti dizainas. Šiame etape Europos Komisija mano, jog būtina pagal numatytuosius nustatymus išjungti begalinį srautą bei automatinį vaizdo įrašų paleidimą, sumažinti rekomendacijų sistemų agresyvumą ir įdiegti privalomas sistemines pertraukėles. Jei „Meta“ kaltė bus galutinai įrodyta, bendrovei gresia precedento neturinti bauda – iki 6 proc. jos bendros metinės pasaulinės apyvartos. Šiuo metu korporacija turi laiko gynybos strategijai parengti.
Teisminiai precedentai JAV
Europos Komisijos tyrimas atliekamas didėjančio pasaulinio spaudimo socialiniams tinklams fone. Panašūs procesai jau prasidėjo ir Jungtinėse Valstijose. Net 43 JAV valstijų prokurorai kartu su Kolumbijos apygarda pateikė ieškinius prieš bendrovę „Meta“ dėl tyčinio manipuliacinių funkcijų kūrimo, o tai privertė Marką Zuckerbergą viešai atsiprašyti Senate. Visgi tikru lūžio tašku visai skaitmeninei industrijai tapo neseniai, 2026 m. pavasarį, Los Andžele paskelbtas prisiekusiųjų verdiktas. Teismas įpareigojo „Meta“ ir „Google“ sumokėti 6 mln. JAV dolerių 20-metei merginai vardu Kaylee, įrodžiusiai, jog „Instagram“ ir „YouTube“ sukėlė jai kūno dismorfiją, depresiją bei pasėjo minčių apie savižudybę. Prisiekusieji faktiškai pripažino, jog šios platformas – ne neutralios paslaugos, o priklausomybę kelti sąmoningai suprojektuotos sistemos, apie kurių keliamą riziką korporacijos žinojo, tačiau paauglių neapsaugojo.
2026 m. birželį Los Andželo aukštesniojo teismo teisėja Carolyn Kuhl oficialiai atmetė bendrovių „Meta“ ir „Google“ (valdančios „YouTube“) prašymus peržiūrėti bylą bei panaikinti verdiktą.
Bendrovės siekė anuliuoti 2026 m. kovo mėnesį priimtą prisiekusiųjų sprendimą. Jos reikalavo naujo teismo proceso, remdamosi federaliniu įstatymu – Komunikacijos padorumo akto 230 skyriumi, kuris tradiciškai apsaugo technologijų platformas nuo atsakomybės už trečiųjų šalių turinį. Teisėja C. Kuhl visiškai atmetė šiuos argumentus ir paliko galioti istorinį verdiktą, įpareigojantį „Meta“ ir „Google“ išmokėti 6 mln. JAV dolerių (3 mln. dolerių kompensaciją už žalą ir 3 mln. dolerių baudą) ieškovės naudai.
Los Andželo teismui atsisakius peržiūrėti verdiktą, „Meta“ įgijo teisę teikti oficialią apeliaciją Kalifornijos valstijos apeliaciniam teismui. Tokios apeliacijos nagrinėjimas paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki metų.
Kartu su šia byla Oklende (Kalifornijos valstija) rengiamasi nagrinėti dar didesnio masto JAV valstijų prokurorų ieškinį, kuriame iš bendrovės „Meta“ reikalaujama rekordinės – 1,4 trilijono JAV dolerių – baudos.
NEWSROOM IN primena, jog praėjusių metų lapkritį Madrido teismas priėmė precedento neturintį sprendimą, kuriuo įpareigojo JAV technologijų milžinę „Meta Platforms“ (valdančią „Facebook“ ir „Instagram“) sumokėti milžinišką sumą Ispanijos žiniasklaidos leidėjams, susivienijusiems į Ispanijos informacinės žiniasklaidos asociaciją (AMI). Lapkričio 20 d. paskelbtu sprendimu „Meta“ įpareigota išmokėti 479 mln. eurų (papildomai – 60 mln. eurų palūkanų, o tai iš viso sudaro apie 552 mln. JAV dolerių) dėl nesąžiningos konkurencijos bei esminių Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taisyklių pažeidimo.
