Spalį atlikta „Eurobarometro“ apklausa atskleidė istorinį lūžį visuomenės sąmonėje. Akivaizdu, kad išorės grėsmių akivaizdoje parama Europos Sąjungai ir bendrai valiutai pasiekė neregėtas aukštumas. Europiečiai Briuselį laiko vieninteliu skydu nuo chaoso, tačiau jų reikalavimai šiam skydui – vis griežtesni.
NEWSROOM IN išanalizavo išsamius apklausos duomenis, siekdamas išsiaiškinti, kaip karo nerimas dera su rekordiniu pasitikėjimu.
Didžiausia baimė – karas ant slenksčio
☛ Nors vis dažniau kalbama apie taikos derybas, Rusijos invazija į Ukrainą Europos gyventojams išlieka problema numeris vienas (26 proc.).
☛ 77 proc. respondentų pareiškė tiesiai: Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę viso bloko saugumui.
☛ Būtent dėl šios priežasties „Taikos ir stabilumo“ (42 proc.) poreikis sąraše dalykų, kurie labiausiai pagerintų piliečių gyvenimą, pirmauja su didžiule persvara. Tai žmonėms svarbiau nei darbo vietos (26 proc.) ar kainos parduotuvėse.
☛ Europiečiai reikalauja ginkluotis. Beveik 8 iš 10 apklaustųjų (79 proc.) pasisako už bendrą ES gynybos politiką. Tai antras pagal dydį rodiklis nuo pat 2004 metų. Galima drąsiai teigti – pacifizmo era Europoje oficialiai baigėsi.
Susitelkimo efektas
Kuo nerimastingesnės žinios, tuo stipresnis tikėjimas Sąjunga.
☛ 74 proc. piliečių mano, kad jų šalis iš narystės ES gavo naudos.
☛ 67 proc. bendriją vadina „stabilumo sala“ neramiame pasaulyje.
☛ 59 proc. išlaiko optimizmą dėl Europos ateities.
☛ Žmonės supranta: pavienės šalys neišgyvens. Todėl 83 proc. reikalauja, kad Briuselis stiprintų ekonominę nepriklausomybę ir mažintų priklausomybę nuo išorės žaidėjų įnorių, nesvarbu, ar tai būtų Kinija, ar JAV.
Piniginės paradoksas: myli eurą, bet nerimauja dėl socialinių garantijų
☛ Ekonominės nuotaikos – prieštaringos. Nuomonės apie ūkio būklę pasidalijo po lygiai: 46 proc. vertina gerai, tiek pat – blogai. Visgi pasitikėjimas pačia valiuta yra fenomenalus: parama eurui pasiekė istorinį maksimumą – 74 proc. visoje ES (ir net 82 proc. euro zonoje).
☛ Kur leisti pinigus? Čia slypi pagrindinis konfliktas. Nors žmonės baiminasi karo, jie nenori, kad tankai būtų perkami ligoninių sąskaita. ES biudžeto prioritetų sąraše pirmauja: socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra (42 proc.), švietimas ir jaunimas (36 proc.) bei gynyba ir saugumas (35 proc.).
Europos rinkėjas politikams kelia itin sudėtingą uždavinį: „Apginkite mus raketomis, bet nedrįskite karpyti išmokų ir finansavimo medicinai“.
Nauja grėsmė – migracija
☛ Baimių reitinge įvyko rokiruotė. Imigracijos tema (20 proc.) pakilo į antrąją vietą, aplenkdama abstrakčią „tarptautinę padėtį“. Kartu su sienų apsauga (24 proc. prioritetų sąraše) tai formuoja „Europos tvirtovės“ poreikį – uždaros, ginkluotos ir ekonomiškai nepriklausomos.
Apibendrinant šiuos duomenis, peršasi aiški išvada: 2025-ųjų Europa – tai iliuzijų atsikratęs žemynas. Piliečiai saugumo nebelaiko savaime suprantamu dalyku. Jie pasirengę mokėti už gynybą ir remti Sąjungos vienybę, mat alternatyva – už sienų tvyrantis chaosas – juos gąsdina kur kas labiau.
