Europos Sąjungoje bręsta aštri politinė drama, kurios centre – šimtų milijardų eurų ES biudžetas. Lapkričio 9 d. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas nusiuntė ultimatumu virtusį laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai, pagrasinęs blokuoti 2028–2034 m. ES daugiametį biudžetą. Sąlyga griežta: arba visos Bendrijos narės solidariai prisideda prie Ukrainos biudžeto deficito padengimo 2027 m., arba visa Europos Sąjunga lieka be strateginio finansavimo.
Toks Berlyno ultimatumas sukėlė griežtą Slovakijos premjero Roberto Fico atsaką. Šis kanclerio veiksmus pavadino „šantažu“ ir nedvejodamas pagrasino vetuoti patį ES biudžetą, jei F. Merzas mėgins primesti finansinius įsipareigojimus dėl Ukrainos. Prie Bratislavos demaršo netruko prisijungti Čekijos, Vengrijos bei Bulgarijos lyderiai.
Nuo ko viskas prasidėjo: deficitas ir žlugęs planas A
Spalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų sąjungininkams įvardijo 2027 m. finansinės spragos mastą ir paprašė padengti 70 mlrd. eurų deficitą. Europos Komisija pažadėjo padėti bei padengti du trečdalius šios sumos (apie 45 mlrd. eurų), pasitelkdama naują bendrą skolinimąsi.
Visgi Berlyno kantrybė trūko. 2025 m. derinant ankstesnį paramos paketą, Vengrija, Slovakija ir Čekija pasiekė išimtį ir atsisakė skirti lėšų. Dabar prie jų prisijungė ir Bulgarija. Jei Europos Komisija vėl pritaikys schemą, leidžiančią atskiroms šalims nedalyvauti, finansinę naštą ir garantijas vėl teks prisiimti daugiausia Vokietijai bei kelioms Šiaurės Europos valstybėms. Todėl F. Merzas nusprendė perimti iniciatyvą ir naujos paskolos patvirtinimą tiesiogiai susiejo su 2028–2034 m. ES biudžeto priėmimu, iš kurio mokėti atsisakančios šalys toliau tikisi gauti milijardines dotacijas savo žemės ūkiui.
Įtampą dar labiau padidino pernykštė paties F. Merzo nesėkmė Kyjivo reikmėms nukreipti 200 mlrd. eurų konfiskuoto Rusijos turto. Ši iniciatyva žlugo dėl Belgijos pasipriešinimo, tad Europos Komisija vėl atsigręžė į nacionalinius biudžetus.
Savo ruožtu Baltijos šalys ir Danija pabrėžė, jog pagal BVP dalį Ukrainai skiria gerokai daugiau nei pati Vokietija, nors absoliučiais skaičiais Berlynas pirmauja su 31 mlrd. eurų. Bendrijos finansų ateitis spręsis lapkričio 12–13 d. neformaliame viršūnių susitikime Dubline, o lemiamos derybos numatytos specialiame biudžeto susitikime lapkričio 26–27 d.
ES biudžetas ir Briuselio matematika: kaip skaičiuojamos lėšos
NEWSROOM IN primena: viešojoje erdvėje dažnai minima 155 mlrd. eurų suma, tačiau tai – bendros numatomos Kyjivo karinės išlaidos 2027 metams. Iš ES Ukraina paprašė padengti 70 mlrd. eurų deficitą. Pagal nerašytą taisyklę Briuselis apsiima padengti du trečdalius – tuos pačius ginčytinus 45 mlrd. eurų. Likusią dalį privalės surinkti kiti tarptautiniai paramos teikėjai. Jeigu artėjančiame susitikime R. Fico ir F. Merzas įgyvendins grasinimus dėl abipusio veto, ES rizikuoja 2028-uosius pasitikti ne tik su nepadengtu Ukrainos deficitu, bet ir su įšaldytais pačios Bendrijos plėtros fondais.
