Birželio karštyje skendintis Eviano kurortas šiuo metu traukia viso pasaulio dėmesį – čia birželio 15–17 dienomis vyksta 52-asis Didžiojo septyneto (G7) susitikimas. Kol lyderiai renkasi į vaizdingą Alpių kurortą Evian le Beną, kaimyninėje Šveicarijoje, Ženevoje, policija skubiai valo naktinių riaušių nusiaubtų bankų vitrinas, o išminuotojai tikrina kiekvieno atvykstančio ministro automobilį.
G7 susitikimas: D. Trumpo šventė ir paskutinis E. Macrono akordas
Iš tiesų šalių lyderiai posėdžiauti turėjo pradėti dar sekmadienį, birželio 14-ąją, tačiau tarptautinė darbotvarkė – itin trapus dalykas, ypač kai ji priklauso nuo Donaldo Trumpo. G7 viršūnių susitikimą teko viena diena nukelti (į birželio 15–17 d.), mat pradinės datos sutapo su JAV prezidento 80-mečio jubiliejumi ir įspūdingu mišrių kovos menų turnyru „UFC Freedom 250“, kurį D. Trumpas surengė tiesiai ant Baltųjų rūmų Pietinės vejos. Keisti kovų be taisyklių laiko dėl pasaulio diplomatijos Vašingtonas nepanoro, tad „Septynetui“ teko mandagiai palaukti. Susitikimą priimančiam Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui šis renginys turi kartoką skonį – jo antroji kadencija artėja prie pabaigos, tad tai paskutinis jo raundas išskirtiniame lyderių klube.
Kanados akivaizdoje E. Macronas bando taisyti kapitalizmą
Siekdamas pasitraukti pakelta galva, E. Macronas nusprendė išsitraukti stipriausias kortas ir paskelbė kryžiaus žygį prieš „pasaulinius makroekonominius disbalansus“. Stovėdamas šalia Kanados premjero Marko Carney, Prancūzijos vadovas pareiškė, jog prekybinė įtampa kenkia ekonomikos augimui: „Mes tikime laisva prekyba, pagrįsta taisyklėmis, kurios naudingos visiems, ir ekonominės prievartos atsisakymu“. Vertant iš diplomatinės kalbos, E. Macronas pažėrė kaltinimų dėl „grobuoniškos konkurencijos“, perteklinių pajėgumų ir visuotinio smukimo į protekcionizmą. Sutrikusį pasaulinės rinkos mechanizmą „Septynetas“ planuoja taisyti ne vienas – į Evianą kaip partneriai pakviesti Indijos, Pietų Korėjos, Kenijos, Brazilijos lyderiai bei Šveicarijos vadovė (tikriausiai siekiant atsiprašyti dėl kilusių riaušių).
Skubus Ukrainos gelbėjimas ir šviežias susitarimas su Iranu
Darbotvarkė atrodo taip, tarsi šalių lyderiai liepsnojantį pasaulį bandytų gesinti sodo žarna:
- Ukraina: į Evianą asmeniškai atvyksta Volodymyras Zelenskis. Svarbiausia G7 šalių užduotis – rasti būdų, kaip nuolatinių atakų akivaizdoje išlaikyti veikiančią Ukrainos energetikos sistemą ir kur gauti papildomų išteklių gynybai tęsti, kartu ieškant pagrindo realioms taikos deryboms.
- Artimųjų Rytų mazgas: „Septynetui“ teks įvertinti netikėtą ir itin neaiškų JAV ir Irano susitarimą (prie kurio prisidėjo Pakistanas, Turkija, Egiptas, JAE ir Kataras). Lyderiai privalo rasti garantijų, jog Ormūzo sąsiauris iš tiesų bus atvertas be jokių papildomų rinkliavų, Libanas nebus visiškai sugriautas, o Teheranas per artimiausius du mėnesius nesukurs branduolinės bombos.
Milijardierių desantas: dirbtinio intelekto milžinai ant prezidentų kilimėlio
Gyviausia и neformaliausia susitikimo dalimi žada tapti trečiadienio darbiniai pietūs, į kuriuos E. Macronas pakvietė visą Silicio slėnio bei Europos technologijų elitą. Šalių prezidentai ir premjerai bendraus su samu Almanu („OpenAI“), Demisu Hassabiu („Google DeepMind“), Dario Amodei („Anthropic“) bei Arthuru Menschu („Mistral AI“). Svečių sąraše taip pat puikuojasi bendrovių „Cohere“, „Synthesia“, „Salesforce“ ir net „Sakana AI“ vadovai. Oficiali susitikimo priežastis – gražios deklaracijos dėl vaikų apsaugos internete pasirašymas bei dirbtinio intelekto reguliavimo aptarimas. Neoficiali – valstybių pastangos suprasti, kaip suvaldyti technologijas, kurios vystosi sparčiau, nei G7 lyderiai spėja suderinti bendrus pareiškimus.
Išminuotojai, šunys ir olimpinė patirtis: Eviane paskelbta apgulties padėtis
Kad dirbtinio intelekto laboratorijų kūrėjai ir branduolinių valstybių vadovai galėtų ramiai pietauti, ramus Eviano kurortas paverstas neįveikiama tvirtove. Čia sutelkta 16 tūkst. policininkų ir žandarų – trečdalis visų Prancūzijos išminavimo pajėgų. Valdžia paniškai bijo 2003 m. košmaro pasikartojimo, kai analogiškas G7 susitikimas Eviane kaimyniniams Šveicarijos miestams Lozanai ir Ženevai atnešė milijoninių nuostolių dėl kilusių riaušių.
Saugumas čia organizuojamas pagal 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių modelį. Išminuotojų operatyvinės grupės vadovas Julienas Perroudonas skundžiasi, jog jo vyrams kasdien tenka rankiniu būdu patikrinti iki 1 000 automobilių. Pats procesas – itin technologiškas: transporto priemonė užvaroma ant geltonos sensorinės platformos, nuskaitančios dugną bei išmetimo sistemą ir ieškančios sprogmenų pėdsakų, o tada kariai su tarnybiniais šunimis per penkias minutes detaliai apieško saloną. Vandenyje budriai patruliuoja kateriai, ore – sraigtasparniai ir dronų blokavimo įranga.
Ženevoje pralietas pyktis: protestai susitikimo išvakarėse
Vis dėlto Prancūzijos saugumo tarnyboms nepavyko apsaugoti kaimyninės Šveicarijos nuo chaoso. Sekmadienį Ženevoje, esančioje vos už pusvalandžio kelio nuo Eviano, antiglobalistai surengė rimtą jėgų išbandymą pareigūnams. Maždaug 20 tūkst. protestuotojų, į vieną koloną sutelkusių ekologinius, propalestinietiškus, feministinius ir antikapitalistinius šūkius, žygiavo Ženevos ežero pakrante.
Taikios eitynės greitai virto vietinės reikšmės apokalipse: į pareigūnus skriejo akmenys, petardos ir statybinės šiukšlės, o teisėsauga atsakė ašarinėmis dujomis. Kovodami su sistema demonstrantai išdaužė „Banque du Léman“ bei „Raiffeisen“ bankų vitrinas, apgadino „PricewaterhouseCoopers“ biuro ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos pastatų fasadus. Pačiame Eviane kol kas ramu, tačiau, sprendžiant iš policijos pajėgų tankumo, G7 šalių lyderiams šią savaitę kelti kojos už saugomo perimetro ribų tikrai nevertėtų.
Išskirtinių klubas: kaip veikia ir iš kur atsirado G7 formatas
„Didysis septynetas“ – tai ne tarptautinė organizacija, turinti griežtus įstatus ar būstinę, o neformalus elito klubas. Priimti sprendimai neturi tarptautinės teisės galios, tačiau būtent jie diktuoja tendencijas visai pasaulio ekonomikai bei geopolitikai.
Nuo ko viskas prasidėjo: židinys, pilis ir pasaulinė krizė
Šis formatas gimė prieš kiek daugiau nei 50 metų, 1975-ųjų lapkritį. Tuo metu pasaulio ekonomiką smarkiai purtė didžiulė energetikos krizė. Prancūzijos prezidentas Valéry Giscard d’Estaing’as nusprendė, jog pirmaujančių demokratijų lyderiams laikas susėsti ir atvirai pasikalbėti – be varginančio protokolo ir šimtų kamerų blyksčių.
Jis pakvietė kolegas į senovinę Rambujė pilį. Į pirmąjį susitikimą atvyko šešių valstybių (G6) vadovai iš Prancūzijos, JAV, Vakarų Vokietijos (VFR), Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos. Užkulisiniai pokalbiai prie židinio pasirodė esantys tokie patogūs bei veiksmingi, jog jau 1976 m. į klubą buvo pakviesta ir Kanada – taip gimė klasikinė „Didžiojo septyneto“ grupė.
Svarbiausi istoriniai lūžiai
- 1975 metai: Pirmasis G6 viršūnių susitikimas Rambujė pilyje. Lyderiai siekia suderinti veiksmus, kad išgelbėtų planetą nuo finansinės griūties.
- 1976 metai: Prie klubo oficialiai prisijungia Kanada. G6 formatas virsta G7.
- 1977 metai: Į „Septyneto“ posėdžius pradedami kviesti aukščiausi Europos Sąjungos (tuometės Europos ekonominės bendrijos) vadovai, nuo to laiko dalyvaujantys visuose susitikimuose.
Kas šiandien valdo procesus
Šiuo metu klubo posėdžiuose dalyvauja septynios svarbiausios pramoninės valstybės ir viena viršnacionalinė struktūra: JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada, Japonija bei Europos Sąjunga (dalyvauja nuolatinės narės teisėmis, tačiau negali pirmininkauti ar rengti susitikimų savo teritorijoje).
Kaip keitėsi užduotys: nuo naftos kainų iki planetos likimo
Iš pradžių G7 buvo sumanyta kaip išskirtinai ekonominis planetos vadovų būrelis. Lyderiai rinkdavosi suderinti pozicijų dėl valiutų kursų, infliacijos ir prekybos muitų.
Šiandien ekonomika – tik ledkalnio viršūnė. Klubas tapo pagrindine erdve diskutuoti apie pasaulinius geopolitinius iššūkius. Būtent čia dabar priimami sprendimai dėl karinės pagalbos, derinami plataus masto sankcijų paketai, aptariami klimato susitarimai, migracijos krizės, o šio susitikimo Eviane metu – kuriamos dirbtinio intelekto taisyklės. Kadangi G7 šalys valdo milžinišką pasaulio turto dalį, jų bendra nuomonė turi milžinišką politinį svorį.
