2026 m. birželio 15 d. didysis Europos ketvertas – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir Italija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo palankiai įvertino naują Irano susitarimą (Vašingtono ir Teherano memorandumą). Europos šalių lyderiai oficialiai pasveikino JAV ir Irano vyriausybes bei paragino kuo greičiau įgyvendinti susitarimą, kurį oficialiai pasirašyti planuojama šį penktadienį, birželio 19 d., Ženevoje. Tiesa, iki šio įvykio liko dar keturios dienos, tad situacija Artimuosiuose Rytuose, kaip jau ne kartą yra buvę, gali pasikeisti. Vis dėlto šiuo metu Briuselis ir Paryžius šį sandorį laiko istorine galimybe stabilizuoti pasaulio ekonomiką.
Hormūzo ultimatumas ir Europos laivyno dislokavimas
Svarbiausias praktinis Europos valstybių interesas – nedelsiant atverti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį. Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė, jog jų karinės jūrų pajėgos yra visiškai pasirengusios lydėti prekybinius laivus. Pranešimuose nurodoma, jog Europa šioje svarbiausioje Artimųjų Rytų jūros arterijoje pradeda nepriklausomą gynybinę misiją. Jos tikslas – užtikrinti visišką laivybos laisvę be jokių mokesčių ar apribojimų bei vykdyti akvatorijos išminavimo operacijas.
Sankcijų švelninimas ir Irano susitarimas
Priešingai nei griežtą skepticizmą pademonstravusi Izraelio vadovybė, Europos galingosios valstybės pasirinko pragmatišką požiūrį į Irano branduolinę programą. Bendrame komunikate aiškiai nubrėžta „raudona linija“: Teheranas niekada neturi įgyti branduolinio ginklo. Vis dėlto ketvertas išreiškė pasirengimą glaudžiai bendradarbiauti su Iranu bei TATENA ir pažadėjo etapais naikinti ekonomines bei politines sankcijas, jei Islamo Respublika žengs skaidrius, patikrinamus žingsnius stabdydama savo branduolines ir balistinių raketų programas.
Libano mazgas ir Beiruto suvereniteto apsauga
Ypatingą dėmesį Europos sąjungininkės skyrė padėčiai Libane, o tai tiesiogiai prieštarauja Izraelio planams tęsti pasienio teritorijų valymą. Prancūzija atskirai pabrėžė būtinybę įvesti griežtą ir ilgalaikį ugnies nutraukimo režimą. Paryžius, Roma, Londonas ir Berlynas išreiškė visišką paramą oficialiajam Beirutui, pabrėždami, jog tik suvereni Libano valdžia ir reguliarioji kariuomenė turi teisę kontroliuoti šalies teritoriją. Europa ketina aktyviai dalyvauti ilgalaikiame diplomatiniame sureguliavime ir faktiškai kurti regiono saugumo sistemą, nepaisydama Jeruzalės nuomonės.
Japonijos ir Kanados pareiškimai
Pirmadienio rytą paskelbtame oficialiame pareiškime Japonijos premjerė Sanae Takaichi memorandumą pavadino atkaklių ir pragmatiškų visų derybininkų pastangų rezultatu. Tokijas yra gyvybiškai suinteresuotas žaliavų rinkos stabilumu, zodžiu, S. Takaichi atskirai išskyrė nepertraukiamos ir saugios prekybinės laivybos Hormūzo sąsiauriu svarbą bei išreiškė viltį, jog netrukus bus pasiektas galutinis susitarimas dėl Irano branduolinės programos.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney taip pat oficialiai pasveikino deeskalaciją ir pabrėžė, jog šis susitarimas įrodo jėgos metodų neefektyvumą sprendžiant pasaulines krizes. Kaip praktinį indėlį Otava paskelbė pasirengimą pasitelkti Karališkąjį Kanados karinį jūrų laivyną, įskaitant specializuotas išminuotojų grupes ir povandeninius bepiločius aparatus, siekiant užtikrinti saugumą sąsiauryje po NATO vėliava, kai tik taikos susitarimas oficialiai įsigalios.
NEWSROOM IN primena, jog padėtis Artimuosiuose Rytuose ir taikos susitarimas bus viena pagrindinių temų G7 (Didžiojo septyneto) viršūnių susitikime, kuris birželio 15 d. prasidėjo Prancūzijos mieste Eviane. Įvairaus formato susitikimuose dalyvaus didžiausių pasaulio ekonomikų vadovai iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, taip pat kviestiniai lyderiai bei politikai iš Indijos, Brazilijos, Ukrainos ir kitų šalių.
